Kas ta juoda diena ir ar reikia jai atsidėti pinigų?
Dauguma keturiasdešimtmečių–penkiasdešimtmečių užaugome girdėdami frazę, kad reikia „atsidėti pinigų juodai dienai“. Kas ta juoda dienai, kuriai reikia atsidėti pinigų? Ši frazė ir pats procesas daugeliui asocijuojasi su tokia gyvenimo situacija, kai gali atsitikti kažkas blogo – „juoda diena X” – ir tai situacijai pagerinti nebus pinigų.
Anksčiau gaunant atlyginimą grynaisiais pinigais, žmonių sugalvoti jų atsidėjimo būdai leisdavo pasireikšti kūrybiškumui: daugelis jų slėpdavo lėšas šaldiklyje, knygose, batų dėžėse bei kitose vietose, kur pinigai ramiai laukdavo tos juodos dienos nuvertėdami.
Didėjant finansiniam žmonių išprusimui ir plečiantis finansinių paslaugų prieinamumui, žmonės vis labiau domisi ir dabar jau dauguma žino apie paprasčiausią pinigų taupymo būdą – indėlius finansinėje įstaigoje (bankuose ir kredito unijose). Vis dėlto pastaruosius dešimt metų indėlių populiarumas smarkiai buvo kritęs ne tik dėl mažų palūkanų bei didesnių gyventojų galimybių pasiskolinti greitai ir pigiai, bet ir dėl nenoro taupyti.
Sąvoka „taupyti“ kai kuriems žmonėms vis dar kelia neigiamų jausmų, nes asocijuojasi su tam tikru jų pačių finansiniu nepajėgumu ir nepritekliumi. Gyvenimas kylančios ekonomikos laikais Lietuvoje padidino gyventojų poreikius ir suteikė galimybių vartoti vis daugiau ir greičiau, tad gan žymiai ūgtelėjo vartojimo paskolų portfeliai, bet mažėjo terminuotųjų indėlių mastai.
Pinigai – ir svajonei, o ne tik juodai dienai
Pasikeitus rinkos situacijai, gyventojai vėl atsigręžia į klasikinį taupymo būdą ir sudaro terminuotųjų indėlių sandorius. RATO kredito unijos Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Žaneta Baltrušaitytė pasakoja, kad šiuo metu klientai, sudarydami terminuotųjų indėlių sandorius, dažniau akcentuoja galimybę uždirbti palūkanų pajamų, o ne sutaupyti. „Padidėjusios terminuotųjų indėlių palūkanos grąžino juos į finansinę madą, žmonės skaičiuoja, kad iš uždirbtų palūkanų galės nuvažiuoti į SPA, nusipirkti brangesnių vitaminų ar duoti anūkams kišenpinigių“, – sako ji.
Taupymo sąvoką keičia sąvoka „kaupimas“, nes žmonės kaupia pinigus pradiniam paskolos įnašui, vaikų mokslams, atostogoms. Kaupiamieji indėliai, kuriuos galima bet kada papildyti ir vėliau atsiimti dalį lėšų, užtikrinant finansinę savo drausmę, smarkiai populiarėja tarp gyventojų taip pat. Vis dėlto finansiniame sektoriuje vyrauja stereotipai, kad klasikiniai terminuotieji ir kaupiamieji indėliai labiau yra pritaikyti vyresniems žmonėms, o jaunimas turi investuoti, nes tik iš to galima uždirbti ir pragyventi.
RATO kredito unijos specialistė įsitikinusi, kad svarbu išskaidyti savo finansinės piniginės turinį ir turėti vieną skyrių terminuotiesiems indėliams, kurie būtų skirti tai juodai dienai, kitą skyrių – kaupiamiesiems indėliams, kuriuos būtų galima skirti atostogoms, dar kitą – pensijų fondams (oriai senatvei) ir, be abejo, bandyti investuoti į kitus finansinius instrumentus, taip kaupiant patirtį ir žinias šitoje srityje.
Dėl išsamesnės informacijos skambinkite tel. +370 5 215 7399. Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.