Paskolinti draugui ar ne? Draugą galima pažinti nelaimėje arba paskolinant pinigų. Kas lemia skolinimo artimiesiems ypatumus ir kodėl taip sudėtinga priminti jiems apie finansinius jų įsipareigojimus?

Turbūt visi esame turėję tokią situaciją, kada teko paskolinti šiek tiek pinigų bendraklasiui, kad galėtų nusipirkti bandelę mokykloje, arba užmokėti už draugą bare. Ilgainiui tos skolos atrodo nereikšmingos ir draugui apie jas nebeprimename, bet tam tikra nuoskauda vis dėlto išlieka. Taigi mes, suaugusieji, gyvenime dažnai vengiame skolinti ne tik draugams, bet ir artimiesiems.

Skolintis iš draugų ir giminių yra ankstesnių laikų reliktas, kai žmonės vengė bankų, o galimybės skolintis buvo gerokai apribotos. Skolintis iš draugų ir giminių taip pat nėra malonu, tačiau su didžiausia dilema visgi susiduria skolintojai.

Nenorą skolinti artimiesiems ir giminaičiams labiausiai lemia galima rizika, kad pinigai nebus grąžinti, ir abejonės, jog dėl sudėtingo pinigų grąžinimo proceso tarpusavio santykiai gali negrįžtamai pasikeisti. Skolinant artimiesiems ir draugams sunku atlikti tinkamą finansinę analizę ir įsitikinti, kad skolinti yra saugu, be to, nėra labai malonu pasakyti, kad nepritari savo draugo verslo idėjai ar didesniam jo pirkiniui.

Yra situacijų, kai žmogui iš tiesų reikalinga skubi finansinė parama, todėl dauguma mūsų esame labiau linkę paskolinti pinigų toms situacijoms, kurios susijusios su pragyvenimu ar sveikata.

„Mes visada sakome: nori išsaugoti santykius – geriau skolinkis iš RATO. Finansinės įstaigos gali labai greitai priimti sprendimą dėl paskolos ir netgi sulaikyti nuo neatsakingo skolinimosi“, – tikina RATO kredito unijos administracijos vadovas Vladislav Jančis.

Prieš apsisprendimą paskolinti draugui – svarbus klausimas sau

Skolinimas artimiesiems yra labai susijęs ir su tarpusavio santykių psichologija. Neretai norint suprasti savo santykį su draugais ar giminaičiais verta savęs paklausti: ar paskolinčiau jam pinigų? Atsakymas į šį klausimą padeda įvertinti pasitikėjimo lygį žmogumi ir pažiūrėti į tarpusavio santykius nešališkai iš šono. Neigiamą atsakymą gali lydėti didelis nepasitenkinimas kitu žmogumi, todėl žmonės nuolat sugalvoja priežasčių pasiteisinti, teigdami, kad šiuo metu neturi lėšų arba kad visi pinigai yra investuoti. Tad jei Jums kilo poreikis pasiskolinti ir Jums buvo atsakyta pasiteisinant panašiomis priežastimis, greičiausiai priklausote nepatikimų pažįstamų ratui.

„Iš tiesų sunku priimti teisingą finansinį sprendimą skolinti, nes, atrodo, pažįsti žmogų, bet jį gali gaubti paslaptys, pavyzdžiui, nesaikingas lošimas ar nesėkmingos operacijos kriptovaliutomis“, – įspėja V. Jančis.

Bet kuriuo atveju, jei nuspręsite skolinti draugui ar giminaičiui, pasirūpinkite rašytine paskolos sutartimi, atlikite mokėjimo pavedimą ir padėkite skolininkui nustatyti protingą paskolos grąžinimo terminą. Visgi kartais geriausia pagalba gali būti artimojo pasiūlymas kreiptis į tinkamą finansinę įstaigą ir bendro finansinio išprusimo didinimas.

Skolinkite ir skolinkitės atsakingai.

  Kol šeima nesukurta, uždirbami pinigai gali būti leidžiami kaip tinkami – spontaniškoms išvykoms su draugais, asmeniniams pomėgiams, neplanuotiems pirkiniams. Tačiau sukūrus šeimą, o kartu ir bendrą ūkį, atsiranda  bendro namų biudžeto poreikis, paskolos. Patarimai bendraskoliams, valdantiems bendrą biudžetą.

Bendro šeimos ar namų ūkio biudžeto modelių yra įvairių. Kartais šeimos nariai turi bendras banko sąskaitas, į kurias perveda pinigus ir kartu jomis naudojasi, kartais proporcionaliai dalijamos išlaidos, kitais atvejais – dalį pinigų vienas sutuoktinis perveda kitam bendriems šeimos pirkiniams.

Pasirinktas šeimos biudžeto modelis priklauso nuo daugybės dalykų, tokių kaip santykiai šeimoje, skirtingas sutuoktinių darbo užmokestis, šeimos paveldas, asmeninės savybės, kiekvieno šeimos nario taupymo įpročiai. Vieno visiems tinkamo bendro šeimos biudžeto modelio nėra, o kreipiantis dėl paskolos arba tampant bendraskoliais yra svarbu žinoti tam tikrus svarbius dalykus, galinčius turėti įtakos formuojant šeimos biudžetą.

Norint įsigyti didesnį pirkinį namams, vienas iš populiaresnių sprendimų yra vartojimo paskola. RATO kredito unijos Administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin primena, kad vartojimo paskolą gali pasiimti ir vienas šeimos narys be kito asmens pritarimo ar sutikimo. „Tačiau tokios svarbios finansinės informacijos neatskleidimas gali tapti kliūtimi vėliau imant didesnę bendrą šeimos paskolą, nes vertinant šeimos finansinį pajėgumą visada bus įtraukti tiek asmeniniai, tiek bendri finansiniai įsipareigojimai“, – sako J. Bliumin.

Anot pašnekovės, rekomenduojama pasitarti su antrąja puse arba informuoti ją apie bet kokius prisiimamus skolinius įsipareigojimus, kad vėliau turimi asmeniniai įsipareigojimai pagal lizingo sutartis telefonams, kompiuteriams ar kitiems buities daiktams neužkirstų kelio, pavyzdžiui, bendrai būsto paskolai.

Kaitriausios aistros dėl skolų – skyrybų metu

RATO kredito unijos Administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin sako, kad klientai savo, kaip bendraskolių, teisėmis ir pareigomis labiausiai susidomi tik tada, kai prasideda sunkumai šeimoje ar namų ūkyje ir gresia skyrybos bei turto dalybos.

„Susituokus iš esmės nėra jokio skirtumo, kuris sutuoktinis dengia paskolos įmokas paskolos grąžinimo laikotarpiu, nes bet kuriuo atveju skyrybų metu bus išspręsti tiek atsakomybės už paimtą paskolą, tiek už paskolos lėšas įgyto turto nuosavybės klausimai“, – aiškina Jurgita Bliumin. Būna, kad po skyrybų paskolą moka vienas asmuo, pavyzdžiui, žmonai su vaikais lieka butas ir ji toliau viena moka paskolos įmokas.

Vis dėlto reikia suprasti, kad tokiu atveju kredito įstaiga automatiškai neatsisako kito asmens prievolės grąžinti paskolą. Tai reiškia, kad jei neužtenka vieno sutuoktinio pajamų (kad paskolos sutartis būtų pakeista ir liktų tik vienas skolininkas), buvęs sutuoktinis vis tiek lieka bendraskolis, nors nedengia paskolos įmokų.

Išieškojimo atveju kredito įstaiga nepadengtą paskolos likutį išieškos iš abiejų bendraskolių, nesvarbu, kad tai bus jau išsiskyrusi šeima. Be to, tokia situacija sukelia sunkumų tais atvejais, kai išsiskyręs bendraskolis siekia gauti naują paskolą. Tokiais atvejais kredito įstaiga, nustatydama bendraskolio finansinį pajėgumą, turi įvertinti ir jau turimą įsipareigojimą pagal bendrą paskolą, net jei įmokas dengia kitas asmuo, taigi galima suteikti paskolos suma gali reikšmingai sumažėti.

Patarimai nesusituokusiems bendraskoliams

Dar sudėtingesnė situacija yra tada, kai asmenys turi bendrą paskolą nesusituokę ir nusprendžia išsiskirti.

„Jei skiriamasi piktuoju, o paskola buvo mokėta abiejų asmenų iš savo biudžetų nevienodomis įmokomis, prasideda įmokų skaičiavimas ir ilgas dalijimasis kas ką pirko namams ar davė lėšų būstui įsirengti“, – priduria RATO kredito unijos Administracijos vadovo pavaduotoja. Paskolos ir turto dalybų procesą narplioja teismai, tačiau kredito įstaigos privalo ginti savo indėlininkų interesus ir siekia, kad paskola būtų grąžinta laiku ir tinkamai. Todėl bendraskoliams, gyvenantiems ne santuokoje (tai gali būti ir mama su suaugusiu vaiku), patariama būtina pasirašyti papildomas sutartis, siekiant išvengti ilgo ir skausmingo turto bei įsipareigojimų pasidalijimo proceso.

RATO kredito unijos verslo paskola sandėliukų centrui atidaryti – dar vienas sėkmingas bendradarbiavimo pavyzdys. Vilniuje atidarytas pirmasis CityStorage daiktų saugojimo sandėliukų centras. Verslui ir žmonėms paruošti beveik 500 sandėliukų, kurių erdvės sudaro nuo 1 kubinio metro iki kelių šimtų kvadratinių metrų įvairiems daiktams, įrangai, prekėms sandėliuoti.

Tai ne tik saugus ir patogus sprendimas žmonėms, kuriems reikia papildomos vietos kasdien nenaudojamų daiktų laikymui, atlaisvinant savo gyvenamąją erdvę. Verslui – tai puikus sprendimas, kai reikia papildomos vietos inventoriui, dokumentams, įrangai ar prekėms.

Tai yra ekonomiškas sprendimas, palyginti su didesnių komercinių patalpų nuoma, nes galima išsirinkti būtent tokio dydžio patalpas, kokių reikia tuo metu ir vėliau keisti dydžius priklausomai nuo besikeičiančių poreikių.

Šio projekto finansinis partneris – RATO kredito unija.

„Džiaugiamės, kad prisidedame prie šiuolaikiškų, reikšmingų miestiečiams ir verslui sprendimų. Tikime, kad tokie daiktų saugojimo sprendimai bus ypač aktualūs įmonėms, kurios prekiauja elektroninėje erdvėje arba planuoja didesnes prekių atsargas šventiniu laikotarpiu. Be to, nereikia pamiršti sporto entuziastų, kurių sporto įranga nebetelpa balkonuose ir garažuose”, – komentuoja RATO kredito unijos Administracijos vadovas Vladislav Jančis.

Paskola paslaugų paskirties pastato statyboms finansuoti buvo suteikta kartu su Raseinių kredito unija.

Paskolos verslui – įmonėms ir netikėčiausioms idėjoms finansuoti

Dauguma keturiasdešimtmečių–penkiasdešimtmečių užaugome girdėdami frazę, kad reikia „atsidėti pinigų juodai dienai“. Kas ta juoda dienai, kuriai reikia atsidėti pinigų? Ši frazė ir pats procesas daugeliui asocijuojasi su tokia gyvenimo situacija, kai gali atsitikti kažkas blogo – „juoda diena X” – ir tai situacijai pagerinti nebus pinigų.

Anksčiau gaunant atlyginimą grynaisiais pinigais, žmonių sugalvoti jų atsidėjimo būdai leisdavo pasireikšti kūrybiškumui: daugelis jų slėpdavo lėšas šaldiklyje, knygose, batų dėžėse bei kitose vietose, kur pinigai ramiai laukdavo tos juodos dienos nuvertėdami.

Didėjant finansiniam žmonių išprusimui ir plečiantis finansinių paslaugų prieinamumui, žmonės vis labiau domisi ir dabar jau dauguma žino apie paprasčiausią pinigų taupymo būdą – indėlius finansinėje įstaigoje (bankuose ir kredito unijose). Vis dėlto pastaruosius dešimt metų indėlių populiarumas smarkiai buvo kritęs ne tik dėl mažų palūkanų bei didesnių gyventojų galimybių pasiskolinti greitai ir pigiai, bet ir dėl nenoro taupyti.

Sąvoka „taupyti“ kai kuriems žmonėms vis dar kelia neigiamų jausmų, nes asocijuojasi su tam tikru jų pačių finansiniu nepajėgumu ir nepritekliumi. Gyvenimas kylančios ekonomikos laikais Lietuvoje padidino gyventojų poreikius ir suteikė galimybių vartoti vis daugiau ir greičiau, tad gan žymiai ūgtelėjo vartojimo paskolų portfeliai, bet mažėjo terminuotųjų indėlių mastai.

Pinigai – ir svajonei, o ne tik juodai dienai

Pasikeitus rinkos situacijai, gyventojai vėl atsigręžia į klasikinį taupymo būdą ir sudaro terminuotųjų indėlių sandorius. RATO kredito unijos Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Žaneta Baltrušaitytė pasakoja, kad šiuo metu klientai, sudarydami terminuotųjų indėlių sandorius, dažniau akcentuoja galimybę uždirbti palūkanų pajamų, o ne sutaupyti. „Padidėjusios terminuotųjų indėlių palūkanos grąžino juos į finansinę madą, žmonės skaičiuoja, kad iš uždirbtų palūkanų galės nuvažiuoti į SPA, nusipirkti brangesnių vitaminų ar duoti anūkams kišenpinigių“, – sako ji.

Taupymo sąvoką keičia sąvoka „kaupimas“, nes žmonės kaupia pinigus pradiniam paskolos įnašui, vaikų mokslams, atostogoms. Kaupiamieji indėliai, kuriuos galima bet kada papildyti ir vėliau atsiimti dalį lėšų, užtikrinant finansinę savo drausmę, smarkiai populiarėja tarp gyventojų taip pat. Vis dėlto finansiniame sektoriuje vyrauja stereotipai, kad klasikiniai terminuotieji ir kaupiamieji indėliai labiau yra pritaikyti vyresniems žmonėms, o jaunimas turi investuoti, nes tik iš to galima uždirbti ir pragyventi.

RATO kredito unijos specialistė įsitikinusi, kad svarbu išskaidyti savo finansinės piniginės turinį ir turėti vieną skyrių terminuotiesiems indėliams, kurie būtų skirti tai juodai dienai, kitą skyrių – kaupiamiesiems indėliams, kuriuos būtų galima skirti atostogoms, dar kitą – pensijų fondams (oriai senatvei) ir, be abejo, bandyti investuoti į kitus finansinius instrumentus, taip kaupiant patirtį ir žinias šitoje srityje.

Per 2023 m. devynis mėnesius RATO kredito unijos paskolų portfelis padidėjo 5 proc. ir laikotarpio pabaigoje pasiekė 60,1 mln. EUR, klientų indėliai didėjo 15 proc. iki 72,7 mln. EUR, unija uždirbo 643 tūkst. EUR neaudituoto grynojo pelno.

„2023 m. pagrindinės finansų rinkos tendencijos buvo daug patrauklesnės indėlininkams nei paskolų gavėjams. RATO kredito unijos indėlių portfelis augo greičiau nei paskolų portfelis, tai leidžia organizacijai užsitikrinti aukštesnį likvidumą ir turėti didesnes klientų finansavimo galimybes“ – sako Vladislav Jančis, RATO kredito unijos administracijos vadovas.

Anot jo, nors paskolų portfelis auga, tačiau finansavimo veikloje matomi projektų apimčių mažėjimai, kai siekiama atnaujinti gamybinę įrangą, modernizuoti kitus verslo gamybinius procesus, klientai atidžiai skaičiuoja investicijų atsiperkamumą.

RATO kredito unijos suteiktos paskolos juridiniams asmenims augo 4 proc. ir laikotarpio pabaigoje siekė beveik 35 mln. EUR. Per vertinamąjį laikotarpį fizinių asmenų indėliai didėjo 15 proc., o juridinių asmenų indėliai augo 20 proc.

RATO – viena didžiausių kredito unijų Lietuvoje

RATO kredito unija yra viena iš didžiausių kredito unijų Lietuvoje, teikianti finansines paslaugas Vilniaus regione. RATO kredito unija fiziniams ir juridiniams asmenims teikia klasikines bankines paslaugas – kreditavimas, terminuoti indėliai, SEPA ir momentiniai mokėjimo pavedimai, elektroninės bankininkystės paslaugos, mokėjimo paslaugų mobili aplikacija.

RATO kredito unija nuolat diegia skaitmeninius sprendimus, kurie leidžia ne tik optimizuoti vidinius organizacijos veiklos procesus ir rizikos valdymą, bet ir siūlo naudingas naujas paslaugas klientams. RATO kredito unija yra pirmoji kredito unija Lietuvoje klientams pasiūlius momentinius pavedimus, mobiliąją aplikaciją ir pirmoji kredito unija Lietuvoje, kurios vertybiniai popieriai įtraukti į Baltijos rinkos sąrašą.

RATO kredito unija išsikėlusi tvarumo strategijos tikslus siekia prisidėti prie tvarios, atsinaujinančios energetikos verslų plėtros Lietuvoje.

Susipapažinkite su RATO kredito unijos finansinėmis ataskaitomis. 

Nuo šiol miestais riedės dar daugiau švarių ir blizgančių automobilių – plečiamas ir modernizuojamas „Švaros brolių“ savitarnos plovyklų tinklas. Savitarnos automobilių plovyklas valdanti UAB „Spindi wash“ jas modernizuoja ir įrenginėja naujai su RATO kredito unijos paskola verslui.

UAB „Spindi wash“ įsigijo Lietuvoje veikiantį „Plaunu pats“ savitarnos plovyklų verslą su plovyklų įranga ir siekia atlikti plovyklų įrangos modernizavimą bei atnaujinimą. Bendrovės tikslas teikti aukštos kokybės savitarnos plovimo paslaugas, naudojant bendrovės „Švaros broliai“ prekinį ženklą bei sukauptą patirtį automobilių plovimo srityje. Be šių plovyklų modernizavimo, bus siekiama papildomai įrengti dvi naujas savitarnos plovyklas Vilniuje bei Kaune.

„Kredituoti įmones, kurios versle naudoja gerai žinomus prekinius ženklus, tokius kaip „Švaros broliai“, ir kurių paslaugomis dažnai naudojiesi kaip vartotojas, yra daug paprasčiau, nes aiškiai supranti paslaugos poreikį ir galimybes plėtrai“, – bendradarbiavimo argumentus dėsto Vladislav Jančis, RATO kredito unijos Administracijos vadovas. Ši paskola verslo plėtrai buvo suteikta su individualia INVEGA finansine garantija.

„Vertiname UAB „Spindi wash“ grupės turimą patirtį automobilių plovyklų versle, konstruktyvų požiūrį į verslą ir tikime jo plėtra“, – priduria Vladislav Jančis.

Paskola gauta iš RATO kredito unijos, padėjo rekonstruoti ir modernizuoti 5 „Plaunu pats“ plovyklas, o iki metų pabaigos planuojama atnaujinti dar 4 šio tinklo objektus. Iš viso per šiuos metus bus rekonstruotos 9 „Plaunu pats“ plovyklos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Utenoje. Po rekonstrukcijos jos niekuo nesiskirs nuo kitų analogiškų „Švaros brolių“ vardu veikiančių bekontakčių savitarnos plovyklų.

„Džiaugiamės sklandžiu procesu ir efektyviu partnerių bendradarbiavimu. Visa tai leido mums sutelkti dėmesį į savitarnų plovyklų franšizės tinklo plėtrą, atnaujinant ir modernizuojant įsigytą plovyklų tinklą bei pasiūlant klientams geresnę vartotojo patirtį ir daugiau pridėtinės vertės“, – sako Lina Žagarienė, „Švaros brolių“, valdančios automobilių savitarnų franšizės tinklą, direktorė.

Iš viso šiuo metu Lietuvoje „Švaros brolių“ vardu veikia 16 bekontakčių savitarnos plovyklų, o iki metų pabaigos šis skaičius išaugs iki 22.

Įvairiems verslams ir idėjoms – RATO kredito unijos paskola

RATO kredito unijos paslaugomis juridiniai asmenys naudojasi gana aktyviai – daugiau nei pusę paskolų portfelio sudaro paskolos suteiktos verslui.

Paskolos verslui gali būti suteiktos pasinaudojant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantijomis.

RATO kredito unija finansuoja įvairių verslų plėtrą – nekilnojamojo turto vystymo projektus, naujų produktų įvedimą rinkoje, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo veikloje ir t.t.

Visas šias paslaugas galima gauti paprasčiau.

Juridiniai asmenys gali lengvai tapti nariais nuotoliu būdu.

RATO KREDITO UNIJOS paslaugos verslui:

Kasdieninės paslaugos

Paskolos investicijoms ir verslo plėtrai

Paskolos apyvartinių lėšų papildymui

Išsamesnė informacija tel. +370 5 265 0304 arba el. paštu: [email protected]. RATO kredito unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

 

RATO kredito unija kartu su valstybės įsteigta finansų įstaiga UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ pradeda vėl teikti lengvatines paskolas pagal skatinamąją finansinę priemonę „Paskolos ūkio subjektų, veikiančių žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą“ (toliau – Priemonė).

Šia finansine pagalba pasinaudoti gali ūkio subjektai, veikiantys žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse:

• kaimo vietovėje veikiantys ūkio subjektai, įregistravę žemės ūkio valdą ir užsiimantys pirmine žemės ūkio produktų gamyba, išskyrus kailinių žvėrelių auginimu (įskaitant kooperatines bendroves (kooperatyvus)), savo pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu;
• pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), įregistravusios žemės ūkio valdą ir užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) prekyba;
• kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), neturinčios pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) statuso, įregistravusios žemės ūkio valdą ir užsiimančios žemės ūkio produktų perdirbimu ir (ar) prekyba, kurios veiklą vykdo ne ilgiau kaip 2 metus ir jei per paskutinius keturis ketvirčius, ėjusius prieš paraiškos paskolai gauti pateikimą, supirktų iš savo narių šių narių pagamintų žemės ūkio produktų vertė yra didesnė nei 50 proc. visų per tą laikotarpį supirktų žemės ūkio produktų vertės;
• ūkio subjektai, užsiimantys akvakultūros produktų gamyba, savo pagamintų akvakultūros produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu.

Lengvatinės paskolos pagal šią finansinę priemonę kriterijus atitinkantiems ūkio subjektams gali būti teikiamos iki 500 tūkst. eurų sumos arba iki 200 tūkst. eurų sumos, kai paskola ar jos dalis teikiama biologiniam turtui įsigyti.

Kai paskola teikiama trumpalaikiam turtui įsigyti, darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams mokėti, biologiniam turtui įsigyti (įskaitant paskolos administravimo mokesčio išlaidas), paskolų sumai taikomas limitas pagal vieną iš sąlygų:

• 15 proc. paskolos gavėjo vidutinių metinių pardavimo pajamų, gautų iš tinkamų pagal priemonę remti veiklų, žemės ūkiui būdingų paslaugų ir derliaus apdorojimo veiklos, per paskutinius tris pasibaigusius ataskaitinius laikotarpius arba
• 50 proc. gamtinių dujų ir elektros energijos išlaidų per 12 mėnesių, ėjusių prieš mėnesį, kurį pateikta paraiška paskolai gauti.

Kai paskola teikiama prisiimtiems įsipareigojimams finansų įstaigai vykdyti (įskaitant paskolos administravimo mokesčio išlaidas), paskolos dydis gali būti toks, kokį jos dydį pagrindžia paskolos gavėjas, bet ne daugiau kaip 500 tūkst. eurų.

Paskolų sutartys pasirašomos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Paskolos teikiamos ne ilgesniam kaip 72 mėnesių laikotarpiui ir turi būti išmokėtos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Iki 2023 m. rugsėjo 14 d. priemonės lėšos yra skolinamos ūkio subjektams, vykdantiems pienininkystės, paukštininkystės, kiaulininkystės ir (ar) sodininkystės veiklą, kai pajamos iš tos veiklos per 2022 m. sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų pajamų.

Nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. spalio 30 d. paskolos teikiamos ūkio subjektams, kurių viena iš vykdomų veiklų yra:

• paukštininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė, avininkystė ir ožkininkystė;
• daržininkystė ir sodininkystė;
• akvakultūra;
• ekologinė augalininkystė.

Nuo 2023 m. lapkričio 1 d. paskolos gali būti teikiamos visiems priemonės kriterijus atitinkamiems ūkio subjektams.

Priklausomai nuo paskolos gavėjo dydžio bei paskolos trukmės yra nustatytos fiksuotos metinės palūkanų normos.

Su platesne informacija dėl tinkamumo gauti paskolą ir kokios tinkamos finansuoti yra išlaidos prašome susipažinti čia.

„Norėdami pasinaudoti šia finansine priemone, kviečiame užpildyti paraišką bei atsiųsti visus paraiškoje nurodytus dokumentus el. paštu: [email protected].

Su Jumis bus susisiekta nedelsiant įvertinus visus pateiktus dokumentus.

Lietuvos bankas išnagrinėjo RATO kredito unijos prašymą išduoti sutikimą pertvarkyti kredito uniją į uždarąją akcinę bendrovę, turinčią pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą išduotą specializuoto banko licenciją ir nusprendė sutikti, kad būtų vykdomas RATO kredito unijos pertvarkymas.

„Tai pirmas, bet labai svarbus žingsnis nuosekliai įgyvendinant strateginius RATO kredito unijos planus tapti specializuotu banku” – komentuoja RATO kredito unijos Valdybos pirmininkas Vytenis Mažiulis. „Siekiant specializuoto banko strategijos planuojama pritraukti tarptautinius investuotojus, kurie būti finansiškai stiprūs ir stabilūs, leistų bankui augti ir tinkamai konkuruoti bankiniame sektoriuje” – priduria Vytenis Mažiulis.

2023 m. III ketvirtyje bus teikiamas Lietuvos bankui prašymas dėl specializuoto banko licencijos suteikimo. Planuojama, kad RATO savo veiklą kaip specializuotas bankas pradės 2025 metais. RATO kredito unija pastaruosius penkerius metus yra viena didžiausių kredito unijų Lietuvoje.

Lietuvos bankas tokias gyventojų pajamas reglamentuoja skirtingai nei įprastas. RATO kredito unija nori priminti, kad didžioji reguliacinė našta tenka kredito įstaigoms, o ne paskolų gavėjams, todėl RATO kredito unijoje gauti būsto paskolą pajamas užsienio valiuta gaunantiems Lietuvos piliečiams – tikrai paprasta.

Dirbate užsienyje, bet širdis linksta grįžti į Lietuvą? O gal jau pribrendote pirkti būstą arba investicijai? Asmenys, gaunantys pajamas užsienio valiuta, finansų rinkoje dažnai susiduria su nuostata, jog jiems gauti paskolą Lietuvoje – gana sudėtinga.

Nuotolinis darbas ir pasaulis be sienų leidžia Lietuvos piliečiams dirbti bet kurioje pasaulio šalyje ir gauti atlygį bet kokia valiuta. Be to, būstas – vienas pagrindinių pirkinių, kuriuo pasirūpinama pirmiausia, nusprendus grįžti iš emigracijos. Tad klausimais, susijusiais su būsto paskola, rekomenduojama pradėti domėtis jau iš anksto.

Su RATO kredito unija – paprasta

Individualizuoti ir greiti RATO kredito unijos sprendimai dėl būsto paskolos pajamas užsienio valiuta gaunantiems žmonėms leidžia lengviau įgyvendinti svajonę įsigyti arba pagerinti nuosavą būstą.

Norint gauti būsto paskolos pasiūlymą nebūtina vykti į RATO kredito uniją ar būti Lietuvoje. Pirminę paskolos paraišką galima užpildyti internete. Užpildžius paraišką, su jumis susisieks paskolų vadybininkas, su kuriuo išsiaiškinus poreikius bus galima įvertinti pareiškėjo finansines galimybes ir pasirinkti individualų būsto paskolos sprendimą.

Sutarus dėl sąlygų, sudaroma kredito sutartis, o kreditas suteikiamas eurais. Svarbu įvertinti, kad valiutos kurso svyravimai gali daryti įtaką paskolos gavėjo pajamoms.

Analizuojant paskolos paraiškas, vertinama, ar šeimos pajamos padengs visus tiek būsimus finansinius įsipareigojimus kredito unijai, tiek jau turimus finansinius įsipareigojimus, jei tokių esama.

Vertinant pajamas, remiamasi Lietuvos banko atsakingo skolinimosi nuostatais kurių viena pagrindinių taisyklių – besiskolinančio asmens arba šeimos mėnesio įmokos (bendra paskolų, kreditų, lizingo ir kt. įmokų suma) negali viršyti 40 proc. grynųjų pajamų.

Kredito unijai bus svarbu įsitikinti pajamų tvarumu, todėl gali būti prašoma pateikti ne tik darbo sutartis ir bankų sąskaitų išrašus, bet ir kitus dokumentus, įrodančius bei pagrindžiančius pajamų stabilumą ir sumokėtus mokesčius.

Šiuo metu būsto paskolai gauti nustatytas minimalus pradinis įnašas, kuris sudaro 15 proc. nuo perkamo būsto kainos arba rinkos vertės (priklausomai nuo to, kuri vertė yra mažesnė), jei imate pirmą paskolą įkeičiant nekilnojamąjį turtą, ir 30 proc., jei jau turite paskolų įkeitus nekilnojamąjį turtą. Pradinio įnašo dydis priklauso ir nuo įsigyjamo turto likvidumo.

Gaunantiems pajamas užsienio valiuta galima gauti valstybės paramą

Svarbu paminėti, kad Lietuvoje teikiama parama jaunoms šeimoms, kurios įsigyja būstą regionuose.

Norėdami gauti būsto paskolą RATO kredito unijoje, turite tapti unijos nariu. Daugiau apie narystės kriterijus Jums papasakos paskolų vadybininkas (nariu galima tapti nuotoliniu būdu).

Daugiau apie būsto paskolas skaitykite čia.

Sutaupyti pradiniam įnašui – paprasta!

Bendraukime! Susisiekite su mumis tel. +370 5 210 4383 arba el. paštu: [email protected]
Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.