2022 m. gruodžio 8 d. 9.00 val. šaukiamas RATO kredito unijos (Juridinio asmens kodas: 112043124; reg. adresas: Molėtų g. 13, Didžiosios Riešės k., LT-14262 Vilniaus r.; Kredito unijos licencija Nr. 10, išduota 1996-05-30) neeilinis visuotinis narių susirinkimas. Neeilinis visuotinis narių susirinkimas vyks nuotoliniu būdu.

Jei kvorumo nebus, pakartotinis neeilinis visuotinis narių susirinkimas bus šaukiamas 2022 m. gruodžio mėn. 9 d. 9.00 val. Pakartotinis neeilinis visuotinis narių susirinkimas vyks nuotoliniu būdu. Pakartotiniame susirinkime bus svarstoma ta pati darbotvarkė ir galios narių užpildyti išankstinio balsavimo biuleteniai. Susirinkimo darbotvarkė:

 

  1. Dėl Stebėtojų tarybos narių pakartotinio išrinkimo naujai kadencijai.
  2. Stebėtojų tarybos pirmininko rinkimai.
  3. Dėl Valdybos narių pakartotinio išrinkimo naujai kadencijai.
  4. Valdybos pirmininko rinkimai.
  5. Įgaliojimų suteikimas valdybai priimti sprendimus dėl disponavimo unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma viršija 1/10 unijos nuosavo kapitalo.
  6. RATO kredito unijos įstatų keitimas.

 

Su informacija apie kandidatus į Stebėtojų tarybą ir Valdybą galite susipažinti čia.

Norintys dalyvauti nuotoliniame RATO kredito unijos visuotiniame narių susirinkime – kviečiame registruotis el. paštu [email protected].

RATO kredito unijos narys gali balsuoti iš anksto raštu, pagal išankstinio balsavimo RATO kredito unijos visuotiniame narių susirinkime tvarką.

Asmuo, įgaliotas teikti išsamią informaciją apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą – Administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin, tel. +370 659 74777, el. p. [email protected].

 

Rasti pigesnę prekę internete ir sutaupyti augančių kainų fone tampa vis aktualiau.  Tačiau finansų specialistai ragina neprarasti budrumo ir neskubėti pirkti apakintiems geros kainos –  galite ne tik negauti trokštamo daikto, bet ir negrįžtamai prarasti pinigus.

Išnaudodami išaugusį elektroninių parduotuvių populiarumą, sukčiai išmaniai sukuria spąstų ir apgaulės būdu kraunasi milijonus eurų. Norėdami sutaupyti ir ieškodami geresnės kainos prekių, interneto vartotojai dažnai neatskiria saugių elektroninių parduotuvių nuo sukurtų tik išvilioti pinigus.

Pagrindinis ginklas, siekiant apsisaugoti nuo finansinių sukčių – viešumas ir visų mūsų budrumas. RATO kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin, pataria visas realias sukčiavimo istorijas kelti į viešumą, kuo plačiau pasakoti pažįstamiems ir draugams, nesigėdyti jų, kad artimieji nepakliūtų į tokių sukčių pinkles.

Pirko eurais – nuskaičiavo Honkongo doleriais

Visai neseniai gerai suplanuotas sukčiavimo atvejis vyko ir RATO kredito unijos klientų šeimoje. 

Klientės paauglė dukra atsiuntė el. parduotuvės nuorodą, kurioje  –   itin gera madingų sportinių batelių kaina. El. parduotuvės registracijos vieta buvo nurodyta JAV, parduotuvėje buvo pateikti saugų atsiskaitymą patvirtinantys sertifikatai, taip pat puikavosi klientų atsiliepimai apie kokybišką ir greitą apsipirkimą –  atrodytų viskas saugu. 

Tačiau įvykdytas mokėjimas –  apie 100 EUR ekvivalentu – iš karto sukėlė įtarimų, mat suma nuo sąskaitos buvo nurašyta Honkongo doleriais ir neatitiko tikslios užsakymo sumos. Kilusius įtarimus sumažino el. paštu gautas pranešimas apie užsakymą, po kelių dienų gautas  pranešimas apie išsiųstą prekę su nuoroda sekti siuntą iš Kinijos. Dar po kelių savaičių klientai nusprendė įdėmiau patikrinti atsiliepimus apie el. parduotuvę, ir tik tuomet pastebėjo informaciją, kad ši el. parduotuvė turi itin mažą pasitikėjimo indeksą ir tam tikrose interneto svetainėse vadinama „scam“ (apgaulinga) svetaine, kitaip tariant –  sukčių puslapiu. 

Klientai nedelsiant kreipėsi į banką, blokavo mokėjimo kortelę, kuria buvo atlikta transakcija, taip pat pateikė prašymą ginčyti prieš kelias savaites vykusį sandorį. Finansų įstaiga nedelsdama ėmėsi reikalingų saugos priemonių, tačiau sukčiai buvo vienu žingsniu priekyje. Jie kantriai susirašinėjo su apgautąja pirkėja, operatyviai teikė informaciją, pateikė realius duomenis, kad prekė kelyje ir laiškuose ragino tiesiog būti kantresniais –  prekė tikrai atvyks. Praėjus dar keliomis savaitėms prekė iš tiesų atkeliavo į Lietuvą, tačiau, sumokėjus papildomus importo mokesčius muitinėje paaiškėjo, kad atsiųsta prekė buvo pigus, kelis euro centus kainuojantis šalikėlis. Nuo užsakymo pateikimo iki prekės atkeliavimo praėjo daugiau nei vienas mėnuo, vėliau el. parduotuvės atstovai nebeatsakė į užklausas, bankas taip pat nieko nebegalėjo padėti, nes sąskaitos buvo uždarytos, ir pinigai pervesti. 

Kaip apsisaugoti?

„Šis tikros istorijos pavyzdys tik patvirtina, kad net ir žinomais prekių vardais gali dangstytis  profesionalūs bei pasiruošę apgavikai. Tokiais atvejais klientai dažniausiai nebeieško teisinių būdų atgauti savo pinigus, nes tai apima užsienio šalių jurisdikcijas, ir dauguma suprantame, kad suma nėra reikšminga, o  jos atgavimas  iš esmės lygus nuliui“, –  pasakojo RATO kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja J. Bliumin.

Todėl prieš kiekvieną pirkimą iš nežinomos elektroninės parduotuvės, rekomenduojama el. parduotuvių adresus patikrinti specializuotose svetainėse (pavyzdžiui, https://www.scam-detector.com/), atkreipti dėmesį į realias norimos prekės kainas, būtinai tikrinti oficialių interneto puslapių užrašus, ar nėra pamestų, ar prirašytų papildomų raidžių ir pan.

Finansų institucijos, šalies teisėsauga, Lietuvos bankas nuolat ragina niekam neatskleisti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.

Kraunasi milijonus

Finansinių sukčių aktyvumas ir išradingumas tobulėja kiekvieną dieną. Nusikaltėlių pajamos auga, o šalies gyventojai ir verslas kasmet patiria vis didesnių nuostolių. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, vien tik 2021 m. Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, 2020 m. – 4,8 mln. eurų.

Finansų institucijos akylai stebi ir dažnai stabdo įtartinas operacijas, tačiau pagrindinė priemonė, kovojant su tokiais atvejais, yra visuomenės švietimas ir informavimas. Saugumo įrankius ir saugiklius nuolat tobulina finansinės institucijos, neatsilieka ir nusikaltėliai. Jie randa vis naujų pinigų viliojimo būdų, tobulina metodus, seka aktualius pasaulio ir šalies įvykius bei  išnaudoja naujausias informacines technologijas. 

Paskolos verslui – patikrintas būdas auginti turimą verslą ir pagalbą įgyvendinant idėjas. Netikrumo laikotarpiu ne tik gyventojams, bet ir verslininkams kyla daug klausimų: ar dabar palankus metas imti skolintis ir investuoti, kaip elgtis ir „nenudegti“  priimant finansinius sprendimus? Patarimais dalinasi RATO kredito unijos valdybos pirmininkas Vytenis Mažiulis.

Neapibrėžtumų gausioje aplinkoje nėra universalių patarimų, kaip geriausia elgtis, tinkančių visiems verslams. Kiekvienas verslas ir organizacija turėtų individualiai vertinti situaciją ir nepasiduoti nepamatuotoms emocijoms. „Šiuo metu svarbu peržiūrėti esamą verslo strategiją, ateities planus ir suplanuotas investicijas. Svarbu identifikuoti verslo stipriąsias ir silpnąsias vietas, numatyti galimas grėsmes ir judėti pirmyn“ , –  įsitikinęs  RATO kredito unijos valdybos pirmininkas Vytenis Mažiulis.

Paskolos verslui: skolintis ar ne?

Verslininkams kyla daug klausimų dėl ateities neapibrėžtumo. Pagrindiniai jų – ar dabar geriausias laikas skolintis, planuoti investicijas, plėtoti verslą? 

V. Mažiulis tikina, kad nerimas ir baimė dėl ateities neturėtų trukdyti rūpintis kasdieniais verslo poreikiais. Padidėjusios paskolų palūkanų normos ir griežtėjantys kredito įstaigų reikalavimai gali atrodyti kaip rimtos ir bauginančios kliūtys, siekiant gauti finansavimą. Visgi svarbu nepamiršti, kad skolinamasi dažniausiai ilgesniam periodui, per kurį palūkanų normos gali ir mažėti, o nepasinaudojus atsiradusiomis verslo galimybėmis jos rinkoje gali išnykti.

„Verslininkai dar neturėjo pamiršti, kad pandemija sukūrė ne tik iššūkių, bet ir naujų verslo modelių, atvėrė naujų rinkų ir atvedė naujų klientų. Naujai atsiradę verslai įnešė pokyčių dalyje sektorių, tad ir šiandienė situacija padės sukurti naujų darbo vietų, naujų projektų, kurių rinkoje nebuvo iki šiol. Kiekviena krizė yra galimybė. Krizinėse situacijose, įsijungus išlikimo režimui, kyla įvairių verslo idėjų. Tad siūlau nesustoti ir nebijoti kurti“ –  ragina RATO kredito unijos valdybos pirmininkas V. Mažiulis.

Patarti verslui, o ne jį bausti

Visų verslų, įskaitant kredito įstaigas, tikslas yra uždirbti pelno, todėl sudėtingu laikotarpiu nereikia vengti  apie problemas atvirai kalbėtis su finansų įstaigomis, su kuriomis bendradarbiaujate. Tik vykstant dialogui gali būti pasiūlyti tokie finansavimo sprendimai, kurie tiktų abiems pusėms. Darbas su finansų partneriais yra kaip darbas šeimoje: būtina kalbėti apie dabartį, ateitį ir vienas kitą girdėti – tik taip galima rasti pačius geriausius sprendimus bei atsakymus.

„Bankai, kredito unijos, alternatyvūs finansuotojai yra suinteresuoti savo pagrindinio verslo plėtra. Niekas neturi tikslo už skolas perimti kuo daugiau  turto ir tuomet jį realizuoti. Finansų įstaigoms turto perėmimas – vienas sudėtingiausių procesų, tad visada matant pozityvų verslo klientų nusiteikimą bendradarbiauti, galima rasti  konsensusą“, –  įsitikinęs RATO kredito unijos valdybos pirmininkas. Kompromisai naudingi abiem pusėms: klientui suteikiama pagalba, esant sudėtingai situacijai, o finansų įstaiga „neapsikrauna“ papildomu turtu.  V. Mažiulio nuomone, jei leidžia verslo specifika,  galima stabdyti verslo apimtis, bet taip pat reikia įvertinti riziką, kad, planuojant grįžti į rinką, vietos joje gali ir nebelikti. Jis taip pat primena, kad besitęsiančiais iššūkių laikotarpiais, verslininkai turi aktyviai domėtis ne tik valstybės paramos priemonėmis nukentėjusiems verslams, bet ir intensyviai naudotis atsinaujinančios energijos šaltinių finansavimo lengvatomis, INVEGA ir ŽŪPGF paskolų garantijomis. Taip pat ryškėja tendencija, kad rinkose vis labiau lyderiaus suprantantys, kad investicijos į tvarumą yra ne tik mada ar rinkodaros priemonė, bet ir reali nauda verslui. Organizacine prasme adaptyvūs vadovai ir lanksčios įmonės, kurios nesiekia greito pelno, tačiau kuria įmonės ilgaamžiškumo strategiją,  lengviausiai išgyvens nuolat besikartojančias naujas krizes.

Rūpestis komanda

Kiekviena organizacija yra skirtinga finansiniu stabilumu, organizacijos branda, darbuotojų įsitraukimu, lyderystės formomis. Kiekviena įmonė kartu su vadovais, darbuotojais ir savininkais skirtingai reaguoja į stresines situacijas. „Įžvalgūs verslininkai didžiąją dalį energijos, iššvaistomos galvojant apie grėsmes, turėtų nukreipti naujų galimybių versle paieškoms ar vidiniams procesams tobulinti, motyvuojant kolegas ir darbuotojus. Vadovai turi nebijoti lyderystės, prisiimti atsakomybę ir vesti komandą į priekį“ , –  sako  V. Mažiulis.

 

RATO KREDITO UNIJOS paslaugos verslui:

Kasdieninės paslaugos

Paskolos investicijoms ir verslo plėtrai

Paskolos apyvartinių lėšų papildymui

Išsamesnė informacija tel. +370 5 210 4383 arba el. paštu: [email protected]
Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

Remiantis statistikos duomenimis, Europos Sąjungoje savo butą ar namą turi daugiau kaip du trečdaliai gyventojų (apie 70 proc.). Tuo tarpu Lietuvoje gyventojai labiau linkę investuoti į nuosavą būstą ir tik apie 10 proc. šalies gyventojų jį nuomoja. Ar dabartinė ekonomikos situacija pakeis šiuos tautiečių įpročius, nėra aišku. 

Abejones imti būsto paskolą ar atidėti svajones vėlesniam laikui, sklaido RATO kredito unijos vadybininkė Elvyra Stefanovič. 

Būsto paskola: sprendimų nepriimkite atsainiai

Prieš apsisprendžiant įsigyti nuosavą gyvenamąjį plotą, būtina atsakyti sau patiems, kokiam tikslui  perkamas nuosavas būstas ir imama būsto paskola. Būsto pirkimas gali būti investicinis projektas, siekiant uždirbti iš nuomos ar pardavimo, turimų santaupų investavimas perkant būstą ateities planams (mėgstamas posakis –  „bus vaikams“) ir, žinoma, nuosavo būsto savo asmeniniams poreikiams įsigijimas. 

Finansų specialistės nuomone,  jei randamas poreikius atitinkantis būstas, o finansinė padėtis leidžia imti paskolą jam įsigyti, verta neatsisakyti šios minties. Padidėjusios būsto paskolų palūkanų normos gąsdina ne vieną esamą arba potencialų būsto paskolos gavėją. Visgi būtina atkreipti dėmesį, kad palūkanų normų svyravimai vyksta nuolat, o būsto paskolos imamos vidutiniškai 25 metų laikotarpiui, per kurį vyksta daugybė pakilimų ir nusileidimų.

Atidžiai įvertinkite visas galimybes

Nusprendus įsigyti ar statyti nuosavą būstą kartais paskubama pasirašyti preliminariąją NT pirkimo-pardavimo sutartį ir sumokėti avansą, o tik po to kreipiamasi į kredito įstaigą paskolos. Nors iš pirmo žvilgsnio šeimos pajamos atrodo pakankamos paskolos įmokoms, proceso metu gali atsirasti kliūčių, kurios trukdys gauti paskolą. 

„Dažniausiai klientai neįvertina savo pajamų tvarumo, turimų lizingo sutarčių, netikslių statybos sąmatų, asmeninės kredito istorijos, reikalingo pradinio įnašo dydžio. Pasitaiko atvejų, kuomet aukšto lygio specialistai, dirbantys grožio industrijoje, automobilių servisuose, gauna pajamas grynaisiais pinigais, jų neįneša į sąskaitas bankuose, o tai apsunkina įrodant tokių pajamų tvarumą. Sprendimą dėl paskolos gavimo gali apsunkinti net paskutinės automobilių lizingo įmokos (ypač jei sutartis greitai baigiasi), kurios mažina kliento kreditingumo galimybes“ ,  –  dažniausiai pasitaikančias situacijas  pasakojo RATO kredito unijos vadybininkė E. Stefanovič.

Pradedant namo statybas būtina labai tiksliai įvertinti sąmatos realumą ir kintančias statybos darbų kainas, nes gali būti, kad tam tikrame statybų etape, pritrūkus pinigų, papildomos pinigų sumos nebus galimybių pasiskolinti. 

Asmeninė kredito istorija  kreipiantis paskolos taip pat itin svarbi, nes pamirštos  ir neapmokėtos sąskaitos, negrąžintos studentiškos paskolos gali būti įvertintos ne kaip kliento užmaršumas, o kaip nepatikimumas. Didėjant nuotolinio darbo galimybėms, taip pat plečiasi gyventojų gaunamų pajamų valiuta, pajamų rūšys (autorinės sutartys, individuali veikla), įsigyjamo nuosavo būsto geografija. 

„Dėl būsto paskolos rekomenduojame pasitarti su keliomis finansų įstaigomis, nes vienoje vietoje gal gausite žemiausią kainą, kita įstaiga pareikalaus mažiausio pradinio įnašo ar suteiks didžiausią paskolos sumą, o trečioji pasiūlys geriausią aptarnavimą, todėl galėsite apsispręsti pagal tai, kas jums konkrečiu  momentu bus svarbiausia”,–   teigia E. Stefanovič. Be to, būtina nepamiršti, kad nėra išankstinio būsto paskolos grąžinimo ar refinansavimo  mokesčio, todėl finansų įstaigas galite keisti gana lanksčiai. 

Net sudėtingiausiais momentais yra sprendimų

„Ilgametė praktika dirbant su būsto kreditais rodo, kad per turimą būsto paskolos laikotarpį įvyksta daugybė gyvenimiškų įvykių, kurie gali ir pabloginti, ir pagerinti klientų galimybes grąžinti paskolą”, –  teigia E. Stefanovič. Darbo praradimas, skyrybos, ligos, nepamatuotai prisiimti finansiniai įsipareigojimai – pagrindinės priežastys, dėl kurių kyla sunkumų grąžinant pasiimtas paskolas. Todėl būtina gerai žinoti savo kaip paskolos turėtojo teises, jei sumažėjus pajamomis nebegalite mokėti būsto paskolos įmokų. 

Visų pirma, reikia raštu kreiptis į finansuojančią kredito įstaigą, ten tikrai bus pasiūlyti įvairūs kredito pertvarkymo būdai, pavyzdžiui, mokėjimų grafiko pertvarkymas. Svarbu paminėti, kad kredito įstaigos įstatymais yra įpareigotos atidėti kredito įmokas 3 mėnesiams (kredito atostogos)  nutrūkus santuokai, dėl sutuoktinio mirties, jei esate pripažįstamas nedarbingu arba iš dalies darbingu, jei jūs ar sutuoktinis tampate bedarbiais, arba jei šeima netenka ne mažiau nei trečdalio  pajamų.
„Priimkite sprendimus vadovaudamiesi ne optimistiniais lūkesčiais, o realiu savo šeimos padėties vertinimu. Nepamirškite, kad jei ilgą laiką nevykdysite kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų,  galite prarasti savo turtą ir užsikrauti skolų naštą. Būsto paskola labiau susieja jaunas poras nei santuoka, todėl nuolat akcentuojame, kad tai ilgalaikis reikšmingas įsipareigojimas, į kurį reikia žiūrėti atsakingai”, –  pabrėžia RATO kredito unijos vadybininkė E. Stefanovič.

Daugiau apie būsto paskolas skaitykite čia.

Sutaupyti pradiniam įnašui – paprasta!

Bendraukime! Susisiekite su mumis tel. +370 5 210 4383 arba el. paštu: [email protected]
Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

RATO kredito unija skelbia finansines ataskaitas.  Unijos indėliai 2022 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 9,5 mln. EUR arba 18 proc., paskolos augo – 5,8 mln. EUR arba 13 proc., aktyvai – beveik 13 mln. EUR arba 22 proc.

„Džiaugiamės, kad po visų pasireiškusių baimių prasidėjus karui Ukrainoje – klientai renkasi taupyti, juolab, kad augančios indėlių palūkanų normos yra puikus laikas tam pradėti“ – teigia Vladislovas Jančis,  RATO kredito unijos administracijos vadovas.

Unija 2022 m. III ketv. taip pat išplatino 7 metų trukmės 1,3 mln. EUR vertės subordinuotų obligacijų emisiją.

Vladislovas Jančis pastebi, kad geopolitinės padėties neapibrėžtumai, didėjančios palūkanų normos, energijos kainų šuolis daro įtaką klientų sprendimams skolintis. 

“Nors klientai tampa išrankesni būstui, atsargiau vertina būsimą verslo plėtrą, tačiau skolinimas nesustoja – RATO kredito unija III ketv. išduotų naujų paskolų suma sudarė daugiau nei 5 mln. EUR”, – rezultatais džiaugiasi RATO atstovas. 

Kviečiame susipažinti su ataskaitomis. 

Bankininkai ir finansų specialistai visuomet turės darbo. Šių profesijų žmonės gerbiami visuomenėje. Bankininkystė asocijuojasi su turtu ir pripažinimu. Nors laikai keičiasi, bankininko profesijos prestižas išlieka, o finansų specialistų poreikis bus aktualus dar ilgai. 

Šiuolaikinio bankininko įvaizdis

Šiuolaikinis bankininkas gali būti ir solidus darbuotojas griežtu klasikiniu kostiumu, ir jaunas specialistas, dirbantis kūrybinį darbą, kuriantis ateities finansines paslaugas ar technologijas, apie kurias vartotojai sužinos tik po kelerių metų. 

Finansų įstaigose naudojami matematiniai rizikos vertinimo modeliai, diegiamos veido atpažinimo funkcijos, dirbtinis intelektas – šie ir daugybė kitų nematomų procesų keičia bankinių ir finansinių paslaugų naudojimo įpročius bei saugumą. 

Nepaisant technologinio šuolio finansų sektoriuje, svarbiausios bankininko savybės išlieka tos pačios – loginis mąstymas, verslumas ir psichologijos išmanymas. Finansų įstaigose labiausiai pritampa ties asmenys, kuriems  mokykloje sekėsi  ne tik tikslieji, bet ir humanitariniai mokslai. 

„Universalumas ir adaptyvumas yra ateities kompetencijos, jos yra svarbios ir bankininko, ekonomisto profesiją besirenkantiems asmenims. Bankininkystė –  itin dinamiškas sektorius, kuriam ritmą užduoda sparčiai kintantys vartotojų finansiniai poreikiai, technologiniai pasiekimai ir ekonominė šalies padėtis. Norint siekti karjeros šiame sektoriuje reikia ne tik tikslumo, bet ir greitos reakcijos bei nemažai kūrybiškumo“ , –  apibendrino RATO kredito unijos administracijos vadovas Vladislav Jančis.

Finansų specialistai turtingi talentų

Norint pradėti dirbti bankininkystės sektoriuje, talentus galima pritaikyti įvairaus dydžio ir profilių finansinėse institucijose. 

Didieji bankai siūlo darbą įvairiems finansų specialistams: nuo gerovės kūrimo darbuotojams specialistų iki finansinių operacijų valdymo balsu programuotojų –  pareigų pasirinkimas itin platus ir įvairus.
Tuo tarpu darbas mažesnėje finansų institucijoje ar kredito unijoje pasižymi kitais privalumais. Čia galima greičiau surasti sau tinkantį veiklos pobūdį, prisiimti kelias atsakomybes, sparčiau kopti karjeros laiptais. 

Nedideliame kolektyve greičiau išgirstami darbuotojų profesinio tobulėjimo poreikiai, lengviau pamatyti ir atskleisti specialistų talentus. Profesinio tobulėjimo planas įgyvendinamas atsižvelgiant į darbuotojo poreikius, todėl, vieną dieną pritrūkus tam tikrų kompetencijų ir aptarus tai su vadovais, po kelių dienų jau gali tekti mokytis naujų įgūdžių. Mažesnės įstaigos šiuo klausimu daug lankstesnės. 

„RATO kredito unijoje turime pavyzdį, kai politikos ir ekonomikos mokslų išsilavinimą turintis specialistas, kuriantis matematinius modelius kredito rizikos vertinimui, savo iniciatyva, be pagrindinių pareigų, pradėjo gilintis į tvarumo reikalavimus finansų įstaigoms. Rudenį Kreditų rizikos valdymo ekspertas  Povilas Petrauskas pradeda studijuoti Tvarumo mokymų ir mentorystės programoje. Mes didžiuojamės kolega bei finansiškai ir moraliai palaikome šią iniciatyvą“, –  pasakoja RATO kredito unijos administracijos vadovo V. Jančis.

Tobulėjimas reiškia daugiau galimybių

Darbas bankininkystės sektoriuje labai dinamiškas, tad, norint žengti koja kojon su pasaulio tendencijomis, reikia nuolat kelti kvalifikaciją, gilinti žinias įvairiose, kartais tiesiogiai su finansais nesusijusiose, srityje.

Žmonės jautriau vertina asmenis ir įstaigas, kurie domisi jų asmeniniais pinigais bei finansais. Bene daugiausia apie asmens finansinę padėtį žino bankininkai. Finansų specialistai, dirbantys kredito ir finansų įstaigose, turi kelti pasitikėjimą savimi kaip asmenybe ir įmone, kuriai atstovauja. Jie turi gebėti dorotis su stresu, padėti klientui priimti  ne visada lengvus finansinius sprendimus. Todėl šių įstaigų darbuotojai turi išmanyti ne tik profesinius dalykus ir reguliacines naujoves, bet ir ugdyti asmeninį augimą, empatiją. 

„RATO kredito unijoje nuolat ugdome darbuotojų „minkštuosius įgūdžius“, kurie didina gebėjimus bendradarbiauti, girdėti ir klausyti klientų ir kolegų, tinkamai spręsti konfliktus – lavinti emocinį intelektą. Profesionalus, empatiškas, besidomintis naujovėmis ir įsigilinęs į profesines subtilybes – ar toks yra ir jūsų asmenins finansų patarėjas?“ – retoriškai klausė RATO kredito unijos administracijos vadovas V. Jančis.

Informuojame, kad RATO kredito unijos 2022 m. rugsėjo 27 d. vykusio pakartotinio neeilinio visuotinio narių susirinkimo metu iš anksto numatytais darbotvarkės klausimais buvo priimti šie sprendimai:

  1. Pritarta stojimui į centrinę kredito uniją.

Šiais laikais po čiužiniu ar kojinėse pinigai įprastai nebėra laikomi, tačiau santaupos, tiesiog laikomos  banko sąskaitose, ilgainiui taip pat gali prarasti vertę. Taupyti ar investuoti?  Kiekvienam būtina surasti teisingą pinigų taupymo ir investavimo balansą, kas padėtų lengviau išgyventi pasikartojančias krizes ir papildomai uždirbti.

Finansų specialistų teigimu, taupymo būdo ir investicijų krypties pasirinkimas visų pirma priklauso nuo žmogaus supratimo ir domėjimosi investicijų rinka,  turimos santaupų sumos bei  keliamo tikslo.

Taupyti indėlių pagalba

Kaip taupyti ir investuoti? Klasikinė taupymo taisyklė teigia, kad  kas mėnesį  taupymui būtina atidėti apie 15– 20 proc. nuo darbo užmokesčio, kol pavyksta sutaupyti 6– 9 mėn. atlyginimų sumą, kuri praverčia kaip atsargos pagalvė laikinai netekus  darbo ir nuolatinių pajamų. Statistika rodo, kad per panašų laikotarpį žmonės susiranda naują darbą, o pagalvei juodai dienai sutaupyti bene labiausiai tinka terminuotieji indėliai.

RATO kredito unijos Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Žaneta Baltrušaitytė atkreipia dėmesį, kad taupymui labai tinka ir taupomieji indėliai, kuriuos galima kas mėnesį papildyti tam tikra pinigų suma, o dalį pinigų atsiimti nepraradus palūkanų ir nenutraukus indėlio sutarties. Taupomieji indėliai yra tinkami ir tada, jei norima sutaupyti būsto paskolos pradiniam įnašui, taip pat ir nedideliam pirkiniui, jeigu šią sumą galite sutaupyti per kelis mėnesius. „Didesnės vertės pirkiniui, pavyzdžiui, automobiliui, dažniausiai derinamas pradinis gyventojo įnašas ir paskola. Yra pastebėta, kad žmonės daug drausmingiau atlieka savo finansinius įsipareigojimus finansinėms įstaigoms, pavyzdžiui, grąžindami paskolas, nei finansinius įsipareigojimus sau – „atsidėti juodai dienai“, – pastebi RATO kredito unijos finansų specialistė.

Prie taupymo produktų reikėtų priskirti investicinio ir gyvybės draudimo įmokas bei investicijas į pensijų fondus. RATO kredito unijos specialistų patarimas – norint taupyti ir investuoti, rekomenduojama rinktis skirtingas finansų įstaigas įvairiems taupymo būdams, nes taip diversifikuojama prisiimama rizika.

Kai sutaupoma pakankamai santaupų „juodai dienai“, rekomenduoja ieškoti naujų savo santaupų investicijų krypčių.

Turint saugią santaupų sumą, galima sumažinti kas mėnesį atidedamų lėšų dalį, skirtą saugioms investicijoms – terminuotiems indėliams –  ir dalį nukreipti į kitas kryptis.

Investuoti į NT

Klasikinė lietuvių mėgstama investavimo kryptis – investicijos į nekilnojamąjį turtą, turint tikslą  uždirbti iš nuomos ar pasikeitus turto vertei. Ši investicija kartais atsiperka per pakankamai trumpą terminą, tačiau siekiant tokio rezultato daug laiko tenka skirti  tinkamo NT objekto paieškoms, rinkos nuomos tendencijų analizei, miesto plėtros ir transporto modernizavimo planams ir pan. „Kartais dėl nenumatytų atvejų, pavyzdžiui,  karo Ukrainoje ir atvykusių pabėgėlių į Lietuvą, nuomos verslas gali atrodyti kaip itin pelninga veikla, tačiau realybėje šis verslas, ypač jei juo užsiima žmonės be patirties, turi daug iššūkių. Nuomojant NT būtina visada vertinti galimybes, kad nuomininkai gali nesumokėti už nuomą, gadinti turtą, taip pat būtina nuomojamą turtą nuolat atnaujinti, o tai reikalauja papildomų lėšų”, –  tikina Ž.  Baltrušaitytė.

Kitos investicijos

Finansinių investicijų spektras yra labai platus:  akcijos, fondai, obligacijos, kriptovaliutos, sutelktinio finansavimo platformos. Tačiau dalis šių galimybių skirtos labiau patyrusiems investuotojams, taip pat tiems, kurie savo investicijų valdymą nori patikėti profesionaliems valdytojams. 

Šiuo metu bankai, kitos finansų įstaigos daug investuoja ir į tokių klientų, kurie niekada nesusidūrė su investavimu, gerovę. Investuoti galima ir nuo 1 EUR, prisiimant labai nedidelę akcijų ar kitų finansinių priemonių svyravimo riziką. Investavimui palengvinti  kuriami investicijų pradžiamoksliai klientams, mobiliosios programėlės ir kiti įrankiai –  viskas tam, kad klientų patirtis būtų kuo geresnė. Šitie sprendimai yra gana patogūs pradedantiesiems investuotojams, todėl vertėtų išdrįsti pabandyti susikurti papildomą pajamų šaltinį. „Pagrindinis patarimas –  investuokite diversifikuotai, įvertindami rizikos lygį priimant tokius sprendimus, pasitarkite su finansų konsultantais ir nebijokite pabandyti naujovių šitame  besikeičiame finansų pasaulyje“ , –  pataria RATO kredito unijos Klientų aptarnavimo skyriaus vadovė Ž. Baltrušaitytė. Kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už rūpinimąsi savo ilgalaike saugia finansine ateitimi ir, su profesionalų pagalba, galima atsakyti taupyti ar investuoti.

TAUPYKITE SU RATO KREDITO UNIJA!

Dėl išsamesnės informacijos skambinkite tel. +370 5 215 7399. Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

Tvarumas, socialinė atsakomybė, atsakingas verslo veikimas –  itin plati tema, kuri kartais nepelnytai  susiaurinama iki aplinkosaugos ir „žalumo“.  Tvarumas versle –  tikslingų veiksmų planas, kuris gali generuoti grąžą per didesnį konkurencingumą, naujus produktus, naujus klientų segmentus ar net naują verslo pozicionavimą.

Tvarumas neapsiriboja šiukšlių rūšiavimu ar atsinaujinančiais energijos šaltiniais, o kuria vertę ekonomikai, gamtai ir visuomenei.

Tvarumas – naudingas verslui

Anot RATO kredito unijos Kredito rizikos valdymo eksperto Povilo Petrausko, tvaraus verslo vystymo tikslų yra daug.  Pavyzdžiui,  remiantis Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslais, kurių  net septyniolika, iškelti siekiai –  nuo skurdo mažinimo ir kokybiško išsilavinimo iki atsakingo vartojimo bei gamybos. 

Verslui juos visus įgyvendinti gali būti nerealu, nes tai pareikalautų daug įmonės išteklių. „ Verslams ir organizacijoms verta pagalvoti, kokie tvarumo tikslai atitinka jų vertybes ir į juos investuoti siekiant realios naudos. Investicijos į tvarumą nebūtinai kuria tik gerą įmonės reputaciją, tvarumas gali būti ir ekonomiškai naudingas, todėl verslui reikia įvertinti esamą veiklą ir jo perspektyvas tvarumo požiūriu bei  etapais įgyvendinti pokyčius“ , –  pataria pašnekovas.

Pasak jo, tvarumas verslui yra ekonomiškai naudingas, nes tai, visų pirma, padeda uždirbti ir taupyti. Daugėja pirkėjų, reikalaujančių tvaresnių prekių ir paslaugų, dalyvavimas konkursuose neįmanomas neturint tam tikrų tvarumo sertifikatų.

„Tvarumas taip pat padeda įmonėms taupyti ir didinti procesų efektyvumą. Nors daug diskutuojama apie taupymą, pradėjus naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, taupymo būdų yra ir kitokių, pavyzdžiui, pigesnis finansavimas“ , –  įsitikinęs RATO kredito unijos Kredito rizikos valdymo ekspertas P. Petrauskas.

Tvariems verslams –  palankesnės finansavimo sąlygos

Tvarumą didinantys gamybos procesų pokyčiai, technologiniai sprendimai, pažangūs darbo metodai, perdirbamų medžiagų naudojimas reikalauja daugiau įmonių finansinių resursų, tačiau prireikus paskolos kredito įstaigos tokius verslo pokyčius finansuoja noriai.

 Paskoloms, skirtoms investuoti į tvarų gamtos išteklių  naudojimą ar įmonės tvarumui didinti, įprastai taikoma mažesnė palūkanų norma, reikalaujama mažesnio užstato, todėl toks finansavimas kainuoja mažiau. Keičiantis kredito įstaigų reglamentavimui, tikėtina, kad įmonės tvarumas irgi turės apčiuopiamą svarbą vertinant verslo paskolos suteikimo sąlygas. 

Kredito rizikos valdymo ekspertas P. Petrauskas teigia, kad kredito įstaigos, prieš suteikdamos paskolą, palaipsniui pradeda  tvarumo rizikos vertinimą įtraukti į kredito rizikos vertinimo modelius . 

„Tai daroma siekiant įsitikinti, kad įmonė bus pajėgi grąžinti paskolą, besikeičiant tiek aplinkosaugos ar teisiniams reikalavimams, tiek ir vartotojų poreikiams. Tarkime, vienkartinių plastikinių indų gamyba, kailinių žvėrelių auginimas, drabužių gamyba, neperdirbamų pakuočių tolesnis naudojimas ir panašiai. Tai –  verslai, kurių augimo prognozės ir kreditingumas yra vertinamos daug griežčiau “ , –  teigia jis.

RATO kredito unijos ekspertas neabejoja, kad investicijos į tvarumą turės ilgalaikę grąžą verslui, todėl skatina pamatuotai žengti pirmuosius žingsnius šių pokyčių link. „Prognozuojama recesija ir esamas infliacijos lygis gąsdina, tačiau visi ekonominiai ciklai turi pradžią ir pabaigą, o tvarumo didinimas kasdienėje veikloje bus efektyvumo variklis, o ne papildomas darbas viešųjų ryšių skyriui“,  – sako  P. Petrauskas.

Tvarumas – ne sprintas, o maratonas

Išsakytas mintis papildo verslo identiteto ir vertės kūrimo strategijų kompanijos „Impact Advisory“  partneris Domas Zdanevičius.

„Organizacijoms svarbu suprasti, kokią įtaką konkrečioje verslo kategorijoje jos daro socialiniu, aplinkosaugos ir valdysenos aspektu. Tai gali atsakyti, kokiose srityse ir temose verslas daro poveikį, padeda išmatuoti ir paversti šias žinias tvariu verslo plėtros įrankiu“  – sako jis. 

Pagal Europos Komisijos reikalavimus su tvarumu susijusią informaciją didelės įmonės privalės teikti nuo 2024 m., o vidutinės nuo 2026-ųjų, tačiau pirmuosius žingsnius rekomenduojama pradėti daryti jau dabar.  „Impact Advisory“  partneris ragina suprasti, kad visi šie procesai yra reikalingi ne tik dėl tvarumo ataskaitų, bet ir dėl savo verslo. Anot jo, tvarumas –  įrankis, jau dabar klojantis pamatus ateities konkurencingumui.

„Įmonė, teikianti iš pažiūros visai neunikalias paslaugas, permąsčiusi vertės pasiūlymą per atsakingo verslo veikimo prizmę, tampa kitų įmonių nuolatiniu partneriu, užtikrindama tam tikros infrastruktūros ilgaamžiškumą ir padeda joms ne tik tapti tvaresnėmis, bet ir sumažinti savo klientų investicijas infrastruktūrai atnaujinti. Verslui tai suteikia galimybę pritraukti naujų klientų, paversti juos nuolatiniais ir taip užsitikrinti ilgalaikį tvarų bendradarbiavimą bei augančią verslo sėkmę.. Todėl ir sakome, kad tvarumas – ne sprintas. Tai –  maratonas“ , – įsitikinęs „Impact Advisory“  partneris D. Zdanevičius.

 

RATO kredito unija taip pat prisideda prie tvariosios, atsinaujinančios energetikos verslų plėtros Lietuvoje.

Atsinaujinančiosios energetikos projektų finansavimas yra ne tik ekonominė nauda, bet ir tvarumo didinimas klientams, RATO kredito unijai ir visuomenei.

Turite klausimų? Susisiekite su mumis tel. +370 5 210 4383 arba el. paštu: [email protected]
Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

Vaikai ir pinigai – neišsiamama tema, kiek šeimų – tiek istorijų. Svarbu prisiminti, kad gebėjimą naudotis pinigais mažieji perima iš tėvų.

Kalbėti su jais apie pinigus, išmokyti taupyti, investuoti, supažindinti su būdais užsidirbti ir pakloti pamatus bendram finansiniam raštingumui – užduotis ne iš lengvųjų net patyrusiems bankininkams.

Tą pripažįsta ir tris vaikus – ketverių, penkiolikos, dvidešimt vienerių metų amžiaus – turintis  bei RATO kredito unijai vadovaujantis  Vladislav Jančis. 

Tiesa, sako pašnekovas, net ir turėdamas ilgą tėvystės ir tokį patį bankininko stažą, jis nėra išradęs visiems tinkančios formulės ar teisingiausio būdo, kaip su vaikais kalbėtis apie finansus, pinigus ir taupymą. Tačiau patvirtina faktą, kad efektyvų pinigų naudojimą, finansų planavimą vaikai perima būtent iš tėvų.

Kiek vaikų – tiek patirčių

 – Papasakokite, kaip ir nuo ko pradėjote su savo vaikais kalbėtis apie pinigus. Kaip vaikus pažindinti su pinigais, asmeniniais finansais?

–  Augindami vyriausiąjį sūnų, dabar jau pilnametį jaunuolį, vaikų auklėjimo paslapčių mokėmės sėkmių ir bandymų metodu. 

Mūsų, anuomet jaunos šeimos, tėvystės patirtis buvo menka, tad ir dėmesio finansinei edukacijai skyrėme atitinkamai mažiau. Buvome jauni, karjeras pradėję profesionalai. Nors pinigų ir netrūko, elgėmės su jais visai kitaip nei dabar, įgavę patirties. Prieš dvidešimt metų Lietuvos ekonomika buvo spar

čiai auganti, galimybių – daugybė , tereikėjo mokėti jomis naudotis, greitai reaguoti į pokyčius, daug dirbti, suktis. Pastangos nulemdavo profesinius pasiekimus ir, atitinkamai, šeimos finansus. Todėl atrodė teisingiausia dienpinigius naudoti kaip auklėjamąją priemonę. Nors tenka išgirsti ir priešingų nuomonių šia tema, bet mums toks metodas tiko. Juk ir suaugusiųjų pasaulyje  daugiau uždirba tie, kurie ir stengiasi labiau. Sūnus už gerus pažymius, pasiekimus mainais gaudavo daugiau pinigų savo reikmėms, už žemesnius – mažiau. 

 –  Vėliau gimė jūsų vidurinioji dukra. Ar jautėtės tvirtesnis perduodamas žinias apie pinigus dukrai, jau turėjote daugiau patirties pažindindamas ją su finansiniais klausimais?

 –  Kai gimė dukra, jau buvome įsitvirtinę darbo rinkoje ir buvau padaręs karjerą. Finansinė  padėtis taip pat buvo gera. Su antruoju vaiku į šeimą atėjo ir nauja taisyklė – turi planuoti savo išlaidas ir savarankiškai mokytis taupyti gaunamus dienpinigius. Nors auklėjome ir apie pinigus kalbėjome panašiai, dukra labiau perėmė taupymo ir pinigų planavimo įgūdžius nei, pavyzdžiui, sūnus. Jei jai kažko specialaus reikia,  ji moka susitaupyti iš gaunamų dienpinigių ir  didesnes išlaidas susiplanuoti. Paauglei merginai išlaidų tikrai daugiau, nes aplinka tokia:draugės, besikeičiančios mados – viskas labai dinamiška ir daugiau iššūkių. Bet, ko gero, ji labiau moka planuoti išlaidas negu mūsų vyresnėlis.
Su mažuoju kol kas daugiausia rūpes čių, nes jis pagrandukas ir yra labai lepinamas. Kita vertus, jis dar labai mažas ir kol kas parduotuvėje naudojame žinomą „zefyro“  (angl. mashmellow test – aut. pastaba) testo adaptaciją. Jei jis parduotuvėje labai užsinori, tarkime, mašinėlės, mes sakome, kad šiandien, rytoj ir poryt jos nepirksime,  bet sutaupę galėsime įsigyti didesnę. Kol kas šis metodas veikia. 

Su vaikais – atvirai apie pinigus

– Kaip bankininko šeimoje atrodo finansinio raštingumo pamokos vaikams?

– Jos vyksta labai natūraliai. Pavyzdžiui, įtraukiame vaikus į kelionių planavimą, kad matytų, kiek kainuoja viešbučiai, bilietai, kaip kinta kainos, lyginant su prieš tai buvusiomis atostogomis, kad pastebėtų šalių kainų skirtumą. Didesni ir reikšmingesni pirkiniai taip pat aptariami prie vaikų ir su jais. Gal ne iki smulkmenų, bet aptariame ir finansinę šeimos padėtį. Ypač jei vienas iš vaikų nori brangesnio pirkinio. Svarstome, jei keliausime dabar, tai, tarkime, naujo telefono pirkimą teks atidėti. Visiškai normalu savo vaikams pasakyti, kad  kažkokio įgeidžio nėra galimybių įsigyti, nes tai tėra trumpalaikis noras.
Taip pat atsižvelgiame į charakterius: dukra, galbūt, išlaidesnė, bet moka planuoti išlaidas, vyresnėlis – mažų poreikių žmogus, jam poros marškinėlių ir vienerių kelnių visiškai užtenka. Nepasaint to,  kaip tėvai turime skirti  vienodai pinigų abiem, sykiu mokyti, kaip neišleisti visų pinigų vienu kartu ar kaip planuoti išlaidas.

 – Vyresnėlio finansinei edukacijai, kaip pats prisipažinote, skyrėte mažiau dėmesio. Bet jaunuolis seka jūsų pėdomis – pasirinko studijuoti ekonomiką.

– Galima pajuokauti, kad su pirmuoju sūnumi testavome tėvystės įgūdžius, su antrąja jau daugmaž pavyko viską padaryti teisingai, o su jauniausiuoju visas taisykles pamiršome (juokiasi).

Grįžtant prie temos, taip, vyresnėlis, nors ir bandžiau nukreipti jį kitur, bet jis turėjo kitą nuomonę ir pasirinko ekonomiką. Bet, matyt, tai jam buvo įsišakniję pasąmonės lygyje.

Daug laiko praleidome kartu. Būdamas mažesnis jis lankė pramoginius šokius, aš buvau jo kelionių kompanionas: vežiodavau jį į treniruotes, konkursus. Dirbdavau telefonu. Pokalbiai atitinkami – apie kreditavimą, būsto pirkimą. Pavyzdžiui, apie  faktoringą daug suprato tik iš pokalbių apie tam tikrus produktus. Taip ir baigė pusantro bankininkystės kurso ant automobilio sėdynės.

 – Kaip jūs manote, ar pakanka moksleiviams ekonomikos, finansinio raštingumo žinių?

 – Mano įsivaizdavimu, mokykloje turėtų būti atskiros pamokos vaikams apie pinigus, finansus, gal ekonomikos pagrindai, ypač vyresniųjų klasių mokiniams. Sakyčiau, kad vaikai turi labai menką supratimą apie profesijas. Vaikai neįsivaizduoja, ką daro teisininkai,  ekonomistai, ką veikia bankininkai, bet visi puikiai žino, kaip pinigus uždirba youtuberiai ir influenceriai. 

Vaikai turi suprasti pinigų vertę

 – O kaip jūs vertinate, pavyzdžiui, vaikų namų ruošos apmokestinimą?

– Jeigu kalbėčiau sąžiningai, šeimoje nepraktikuojame to, kad, pavyzdžiui, už kambario tvarkymą būtų mokami pinigai. Tvarka namuose ar asmeninėse erdvėse yra pareigos, kurios neturi būti komercializuotos.

Bet paskatinti vaikus vakariene restorane ar užsakyti sušių už tikrai kokį svarbų pasiekimą –  reikia. Atskirais atvejais mokame dukrai už jaunėlio priežiūrą, ypač jei  esame suplanavę su žmona pavakarieniauti dviese, o dukra planavo  praleisti laiką su draugėmis. Tuomet paperkame ją: prižiūrėk mažylį ir užsidirbk pinigų. 

 – Kokius pagrindinius dalykus akcentuotumėte, ką vaikai turi mokėti, kalbant apie pinigus?

 – Svarbu, kad vaikai nuo pat mažumės suprastų pinigų vertę. Kad žinotų, kaip atsiranda pinigai kortelėse ar bankomatuose, kaip juos reikia uždirbti. Tai pat svarbu teisingai mokyti vaikus leisti pinigus. Atskirti reikalingo, būtino daikto pirkimą nuo tiesiog momentinio įgeidžio. Labai svarbu išmokyti vaikus nepasiduoti impulsams ir nepirkti nereikalingų daiktų. 

Taupymas taip pat turi būti demonstruojamas pačių tėvų, kad vaikai išmoktų kišenpinigius atidėti ir kaupti svarbesniems pirkiniams, nenumatytiems įvykiams.

Išmokyti vaikus planuoti išlaidas – taip pat tėvų užduotis. Mums pasiteisino duoti kišenpinigių ne kiekvieną dieną, o kartą per savaitę. Tuomet kartu mokyti atidėti pinigus svajonei, išdėlioti likusius kišenpinigius pietums ar kitoms vaikiškoms išlaidoms.

vaikai pinigai_rato
Kalbėti su vaikais apie pinigus, išmokyti taupyti, investuoti, supažindinti su būdais užsidirbti ir pakloti pamatus bendram finansiniam raštingumui – užduotis ne iš lengvųjų net patyrusiems bankininkams. Asmeninio archyvo nuotrauka: Vladislav Jančis su šeima.