RATO KREDITO UNIJOS NARIŲ DĖMESIUI!

2023 m. kovo 29 d. 10.00 val. šaukiamas Rato kredito unijos (Juridinio asmens kodas: 112043124; reg. adresas: Molėtų g. 13, Didžiosios Riešės k., LT-14262 Vilniaus r.; Kredito unijos licencija Nr. 10, išduota 1996-05-30, toliau – Kredito unija) eilinis visuotinis narių susirinkimas. Eilinis visuotinis narių susirinkimas vyks nuotoliniu būdu.

Jei kvorumo nebus, pakartotinis visuotinis narių susirinkimas bus šaukiamas 2023 m. kovo mėn. 30 d. 10.00 val. Pakartotinis visuotinis narių susirinkimas vyks nuotoliniu būdu. Negalintiems susirinkime dalyvauti nuotoliniu būdu, bus sudaryta galimybė susirinkime nuotoliniu būdu dalyvauti iš Rato kredito unijos patalpų – J.Jasinskio g. 14A, Vilnius.

Pakartotiniame susirinkime bus svarstoma ta pati darbotvarkė ir galios narių užpildyti išankstinio balsavimo biuleteniai. Susirinkimo darbotvarkė:

1. Susirinkimo darbotvarkės tvirtinimas.
2. Stebėtojų tarybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
3. Valdybos ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
4. Vidaus audito tarnybos vadovo ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
5. Paskolų komiteto ataskaita. Ataskaitos įvertinimas.
6. 2022 m. audituotų metinių finansinių ataskaitų rinkinio pristatymas. Nepriklausomo auditoriaus išvados pristatymas. Metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas.
7. Nutarimo dėl pelno paskirstymo (nuostolių dengimo) priėmimas.
8. 2023 m. pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas.
9. Audito įmonės rinkimas 2023 – 2024 m. nepriklausomam finansinių ataskaitų auditui atlikti.
10. Dėl Kredito unijos pavadinimo keitimo.
11. Dėl Kredito unijos naujos redakcijos įstatų tvirtinimo pagal pateiktą naują įstatų redakcijos projektą (Susipažinkite su projektu čia).
12. Dėl Kredito unijos pertvarkymo į specializuoto banko licenciją turinčią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – Bankas):
    • Susipažinimas su Kredito unijos valdybos parengtais Banko veiklos metmenimis (Susipažinkite su projektu čia) ir kita su pertvarkymu į Banką susijusia informacija.
    • Sprendimas dėl Kredito unijos pertvarkymo į Banką.
    • Po Kredito unijos pertvarkymo veiksiančio Banko įstatų projekto tvirtinimas (Susipažinkite su projektu čia).
    • Įgaliojimų suteikimas Kredito unijos valdymo organams, pagal jiems priskirtą kompetenciją, atlikti visus reikalingus veiksmus, susijusius su Kredito unijos pertvarkymu į Banką, įskaitant, bet neapsiribojant, Kredito unijos pertvarkymo plano paruošimą, kreipimąsi į Lietuvos banką dėl sutikimo pertvarkyti Kredito uniją į Banką ir išstoti iš Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ bei pateikti Lietuvos bankui paraišką specializuoto banko licencijai gauti.
13. Dėl Kredito unijos išstojimo iš Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“.

Norintiems dalyvauti Rato kredito unijos visuotiniame narių susirinkime prašome kreiptis [email protected] arba + 370 5 265 0304 likus ne vėliau kaip 2 darbo dienos iki susirinkimo dienos. Rato kredito unijos narys gali balsuoti iš anksto raštu, pagal išankstinio balsavimo Rato kredito unijos visuotiniame narių susirinkime tvarką.

Su darbotvarkėje numatytų klausimų nutarimų projektais, ataskaitomis bei kitais dokumentais Rato kredito unijos nariai gali susipažinti nuo 2022 m. kovo 14 d. kreipiantis el. paštu [email protected] arba Rato kredito unijos patalpose, adresu J. Jasinskio 14A, Vilnius, nuo 09:00 val. iki 15:45 val. Su Rato kredito unijos įstatų naujos redakcijos projektu bei po Rato kredito unijos pertvarkymo veiksiančio banko įstatų projektu, nariai taip pat gali susipažinti Rato kredito unijos interneto svetainėje (https://www.rato.lt/).

Asmuo, įgaliotas teikti išsamią informaciją apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą – Administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin, tel. +370 659 74777, el. p. [email protected].

Pateikiame pagrindinius akcentus imantiems būsto paskolas, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį išsyk pradėjus rimtai svarstyti apie nuosavą būstą ir paskolą jam įsigyti.

Pradinis įnašas ir papildomos išlaidos

Bene dažniausiai klientai dalijasi sudėtinga patirtimi kaupiant pradinį įnašą būsto paskolai. Sutaupyti paskolos pradinį įnašą nėra paprasta, bet tai yra puiki galimybė pabandyti pagyventi paskolų mokėjimu režimu ir įvertinti, ar finansinė padėtis bei įpročiai jau leidžia imti būsto paskolą, paliekant erdvės ne tik išgyvenimui, bet ir pačiam gyvenimui – hobiams, kelionėms, drabužiams, kitoms kasdienėms išlaidoms.

Įprastai, minimali būsto paskolos pradinio įnašo suma sudaro apie 15 proc. paskolos vertės.

Visgi kartais atsitinka taip, kad finansinė įstaiga gali pareikalauti 20 proc. pradinio įnašo, taip pat dažnai žmonės pamiršta, kad būtina turėti santaupų paskolos sandoriui įforminti.

Išlaidos notarui, Registrų centrui, pradinis paskolos išdavimo mokestis, draudimas, turto vertinimas – be šių išlaidų įsigyti būstą gaunant paskolą nepavyks.

„Dažnai klientai būna pasiruošę ir turi minimalią sumą, reikalingą pradiniam paskolos įnašui, tačiau neįvertina papildomų išlaidų ir paskuba pasirašyti preliminarią būsto įsigijimo sutartį,“ – komentavo RATO kredito unijos vadybininkė Elvyra Stefanovič.

Anot specialistės, prastas sprendimas, kuomet klientai, pristigę pinigų papildomoms išlaidoms padengti, problemą sprendžia užkamšydami finansines „skyles“ greitaisiais kreditais. Gali susidaryti situacija, kad, pasiskolinus papildomai, būsto paskola, kurią buvo planuota suteikti, galiausiai, nebegali būti išmokėta, nes tą draudžia įstatymai. Įstatymai reglamentuoja, kad mėnesinės klientų paskolų įmokos negali viršyti 40 proc. grynųjų šeimos pajamų.

Panaši situacija gali susiklostyti ir tuomet, kai prieš pat būsto sutarties pasirašymą sudaroma santuoka ar gimsta vaikas. Tokiu atveju sumažėja būsto paskolos gavėjo mokumas ir paskola taip pat gali būti neišmokama, mat skaičiuojant nebeužtenka pajamų šeimos nariams išlaikyti ir paskolos įmokos mokėti.

Imantiems būsto paskolas aktualu terminas ir įmokų dydis

Kitas svarbus finansinis sprendimas, sudarant paskolos sutartį, yra susijęs su paskolos terminu bei paskolos įmokų dydžio pasirinkimu. Čia vieno  atsakymo nėra, tačiau nemaža dalis klientų dalijasi patirtimi, kad pirmą būsto paskolą reikia imti kuo anksčiau ir kuo ilgesniam terminui.

„Vienas mano klientų  visuomet guodžiasi, kad galėjo paskolą pasiimti anksčiau ir jau baigti ją mokėti, nes brandesniame amžiuje pajamos dažniausiai pradeda tolygiai mažėti, todėl skatinu savo pažįstamus jaunuolius nebijoti paskolų“, – apie kliento patirtį pasakojo E. Stefanovič.

Ilgesnis paskolos terminas sugeneruoja didesnes palūkanas, mokamas finansų įstaigai, bet esant įprastoms ekonominėms sąlygoms pinigai nuvertėja, todėl kartais tikrai verta užsitikrinti mažesnes  įmokas paskolos termino pradžioje, o terminą susitrumpinti arba įmoką pasididinti pagerėjus finansinei situacijai.

Atvirkštinė taisyklė galioja ir pablogėjus šeimos finansinei padėčiai:  reikia nepamiršti, kad Lietuvoje įstatymai dažnai yra kliento pusėje,  finansų įstaiga tokiais atvejais privalo peržiūrėti paskolos įmokų grafiką – atidėti paskolos įmokas arba prailginti paskolos terminą.

Būsto paskolos palūkanos

Paskolos sudaro galimybę išpildyti nuosavo būsto svajonę, tačiau imantiems būsto paskolą svarbu savo pajamas ir išlaidas susiskaičiuoti pesimistiškai, o ne optimistiškai. Reikia realiai įvertinti galimybes ne tik mokėti paskolos įmokas, komunalines išlaidas už didelius namus, bet ir būsimas išlaidas transportui, įsigijus namą užmiestyje.

Be to, apsisprendžiant dėl būsto paskolos, tikrai neverta skubėti – būtina pasitikrinti  kelių finansų įstaigų siūlomas finansavimo  sąlygas,  įvertinti darbuotojų profesionalumą, įsiklausymą į esamą kliento padėtį, taip pat pakalbėti su draugais, giminėmis, kurie neseniai ėmė paskolą. Informaciniame sraute lengva praleisti naujienas apie galimą paramą jaunoms šeimoms, specialius pasiūlymus, imantiems būsto paskolą pirmą kartą, turimų paskolų refinansavimą ir pan.

„Dabar klientai kartais kaltina bankų darbuotojus, kad jų neįspėjo apie tai, kad palūkanų normos už paskolas gali padidėti, tačiau dažniausiai žmonės apie tai prieš imdami paskolą nė nenorėjo girdėti,“ – tikina pašnekovė.

 

Kilo papildomų klausimų? Susisiekite su mumis tel. +370 5 210 4383 arba el. paštu: [email protected]
Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

Yra kelios universalios temos,  galinčios virsti  nesibaigiančiomis diskusijomis. Viena iš jų – pirkti būstą ar jį nuomotis? Svarių argumentų turi abiejų tiesų šalininkai. O kaip yra iš tiesų?

Yra kelios formulės, kuriomis žmonės vadovaujasi priimdami asmeniškai jiems teisingą sprendimą pirkti ar nuomotis būstą.

Pirmuoju atveju, ypač jei nuomos mokestis ir mėnesio paskolos įmokos suma yra panašaus dydžio, klientai nusprendžia imti būsto paskolą ir tapti nekilnojamojo turto savininkais.

Antruoju atveju  žmonės pasiskaičiuoja, kad, pavyzdžiui, už būsto paskolą 25-eriems metams, per visą jos išmokėjimo laikotarpį, palūkanų suma gali sudaryti papildomai 60–80 proc. visos būsto paskolos sumos. Tokiais atvejais klientai nusprendžia savęs neapsunkinti ir gyventi finansiškai neįsipareigoję.

Visgi, galutinis sprendimas pirkti ar nuomotis būstą turi būti priimtas įvertinus asmenybės ypatumus ir pasirinktą gyvenimo būdą.

Nuomotis ar pirkti nusprendžia pagal gyvenimo būdą

Pasikeitę gyvenimo įpročiai: nuotolinis darbas tapęs kone norma, daugiau kelionių, žiemojimas užsienyje, mažėjantis šeimos narių skaičius  prisideda prie žmonių sprendimo ne pirkti, o nuomotis būstą.

Nuomininkai sako, kad nuomojantis galima užsitikrinti geresnes gyvenimo sąlygas:  gyventi didesnio ploto būste ar geresnėje miesto vietoje, neišleisti pinigų degalams, lengvai keisti gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į darbo vietos pasikeitimus, užsitikrinti geresnę gyvenimo kokybę tiesiog keičiant nuomojamus butus.

Kita vertus, nuoma brandesniame amžiuje Lietuvoje skamba gana kontroversiškai, bet finansiškai tai tikrai galėtų būti puikus sprendimas: pardavus nekilnojamąjį turtą,  lėšas skirti ne tik nuomai, bet ir kokybiškam gyvenimui.

Vis dėlto, gyvenimas nuomojamame būste yra apribotas laisvės priimti sprendimus ir įsikurti kaip norisi, ne visi nori  investuoti savo lėšas gerindami būsto būklę, kyla konfliktų su nuomotojais ir situacijų, kuomet  nuomojamą būstą tenka keisti ne savo noru.

Taip pat sumokama nuoma nėra investicija, kurią vėliau galima panaudoti pardavus  turtą.

Rekomenduojama pradėti nuo mažesnio

RATO kredito unijos kredito rizikos valdymo vadovė Vita Andrikytė sako, kad nuoma dažnai būna laikinas sprendimas tiems asmenims, kurie taupo būsto paskolos pradiniam įnašui.

„Pradinis įnašas ir kliento mokumas – svarbiausios sąlygos, reikalingos gauti būsto paskolą. Kartais sukaupti reikiamą pinigų sumą  užtrunka ilgiau  negu norėtųsi. Jei matome, kad klientui atėmus paskolos įmokas lieka ribinės pajamos kasdienėms reikmėms, visada siūlome mažinti paskolos sumą, įsigyti būstą kitoje miesto lokacijoje arba mažesnio ploto“, – sako pašnekovė.

Finansų specialistų patarimai, galbūt, ne visada skamba maloniai klientams, bet turima ilgametė patirtis rodo, kad geriau pradėti nuo mažesnės būsto paskolos, o pagerėjus finansinei padėčiai – keisti gyvenamąjį būstą į erdvesnį ir padidinti paskolą.

„Dabartinės palūkanų normų didėjimo tendencijos parodė, kad klientai jau pamiršo, kad būsto paskolų palūkanų normos turi tendenciją ne tik mažėti, bet ir didėti, todėl tos paskolos, kurios buvo paimtos skolinantis atsakingai, turi mažesnę neigiamą įtaką šeimos biudžetui“, – pastebi RATO kredito unijos kredito rizikos valdymo vadovė.

Bendri finansiniai įsipareigojimai – įteisinus santykius

Pašnekovė priduria, kad kartais labai norisi rekomenduoti nesusituokusioms poroms, kurios vietoje nuomos nusprendžia imti paskolą, nes taip labiau apsimoka, pirmiausia susituokti, o tik po to imti paskolą arba sutartyse labai aiškiai aprašyti turto pasidalijimą atskirose sutartyse išsiskyrimo atveju ne santuokoje.

Deja, finansų įstaigų darbuotojai, kaip ir advokatai, savo praktikoje susiduria su daug istorijų, kai buvę bendraskoliai, skirdamiesi nepasidalija lėkštutės ir gėlių vazonų. Be to, pasitaiko situacijų, kai jaunos poros arba grįžę emigrantai sostinėje negauna norimo darbo, neįsitvirtina čia,  grįžta gyventi į regioną ar užsienio šalį, todėl  pirmiausia vertėtų pagyventi nuomojamame būste, o tik po to priimti sprendimą įsigyti nuosavą.

Sutaupyti pradiniam įnašui – paprasta!

Bendraukime! Susisiekite su mumis tel. +370 5 210 4383 arba el. paštu: [email protected]
Unijos adresas: J. Jasinskio g. 14A, Vilnius.

Pastaruosius 10–15 metų tiek verslas, tiek gyventojai Lietuvoje pamažu priprato gyventi mažų ir net neigiamų palūkanų normų sąlygomis. Pandeminė situacija taip pat leido kai kuriems verslams pasinaudoti valstybės parama ir nemokamais pinigais. Šios sąlygos nulėmė, kad pastaraisiais metais pasaulinė ekonomika augo, o 2022-aisiais  pasikeitė radikaliai – įsibėgėjus infliacijai, pasaulio centriniai bankai ėmėsi palūkanų normų suvaldymo.

Palūkanos nenustos augti

Šiuo metu besiklostanti augančių palūkanų normų situacija grąžina visus į finansines sąlygas, kai pinigai vėl pradeda kainuoti ir, tikėtina, kad šitos sąlygos gali nesikeisti ilgesnį laiką. Ekspertai diskutuoja, kad palūkanų normų kilimo procesas greičiausiai dar nesibaigė, o finansinės rinkos šiuo metu prognozuoja dar 1–1,3 proc. ECB palūkanų normų kilimą iki šių metų vasaros. Kai kurių šalių, taip pat ir Lietuvos, infliacijos rodikliai jau pradėjo mažėti, tačiau, priklausomai nuo kovos su infliacija sėkmės, palūkanų normos gali kilti dar daugiau ir ilgiau.

Nuo 2022 metų kylančios palūkanų normos daro įtaką visiems Lietuvos verslams ir gyventojams – netgi tiems, kurie neturi paskolų arba lėšų taupyti. Padidėjusios skolinimosi išlaidos verslui reiškia mažesnį pelningumą, didesnę savikainą ir, atitinkamai, didesnes kainas vartotojui.

Vartotojai nebegali įpirkti įprastai perkamų prekių ar paslaugų, pradeda vartoti mažiau, todėl verslai gali patirti nuostolių ar net bankrutuoti, sumažinti sąnaudas, pavyzdžiui, atleisdami dalį darbuotojų. Visa tai turi neigiamą įtaką ekonomikai augti ir teigiamą įtaką infliacijai mažėti.

Kaip elgtis kylančių palūkanų fone

Pasak RATO kredito unijos ekspertų, pirmiausia, reikia pratintis prie idėjos, kad aukštesnės palūkanų normos,  galimai, nauja tendencija, kuri gali įsitvirtinti ilgesniam laikui, ir neplanuoti, kad palūkanos artimiausiu metu pradės mažėti.

„Padidėjus paskolų įmokai, visada galima kreiptis į finansų įstaigą ir prašyti pakeisti paskolos mokėjimo grafiką. Pasikeitus situacijai, visuomet galėsite grįžti prie buvusiojo“, – teigia RATO kredito unijos administracijos vadovo pavaduotoja Jurgita Bliumin.

Be to, galima ieškoti paskolų refinansavimo  galimybių, nes būsto paskolos grąžinimas anksčiau laiko yra nemokamas. Ir nors lauks didesni pradiniai mokesčiai, susiję su naujos paskolos pasiėmimu, tačiau, galbūt, gausite ilgesnį laikotarpį, sykiu  mažesnę mėnesinę paskolos įmoką.

Kuriant verslo planus ar planuojant šeimos biudžetą būkite konservatyvūs – planuokite didesnes išlaidas palūkanoms. Taip pat rekomenduojama neišleisti turimų sutaupytų pinigų nebūtiniems reikšmingiems pirkiniams – pasilikite jas galimam palūkanų normų augimui.

Taupyti ar išleisti?

Į aktualų klausimą, ar verta dabar imti būsto paskolą RATO kredito ekspertai atsako taip: jei radote svajonių būstą ir esate finansiškai mokus, paskolą tikrai verta imti. Palūkanų normos turi tendenciją kisti – mažėti ir didėti. Tačiau rimtai apsvarstykite, galbūt, verta fiksuoti paskolų palūkanų normas, jei finansų įstaiga siūlo tokį priimtiną variantą.

Tiems žmonėms, kurie didina santaupas, laikydami terminuotus indėlius, patariama apsvarstyti ilgesnės trukmės depozitus, nes indėlių pajamingumas, ko gero, yra aukščiausias per pastaruosius dešimt metų.

O tiems, kurie dar nepradėjo taupyti, tai  bene geriausias laikas prisiminti tradicinius taupymo produktus – taupomuosius ir terminuotus indėlius. Tiems, kurie linkę investuoti į kitus finansinius instrumentus J. Bliumin pataria – alokuokite pinigus į fiksuoto pajamingumo instrumentus.

RATO kredito unija neaudituotais duomenimis 2022 m. pabaigoje valdė 73,8 mln. EUR turto. Paskolų portfelis per 2022 m. padidėjo 10 proc. iki 57,6 mln. EUR, o indėliai padidėjo 5 proc. iki 63 mln. EUR. 2022 m.

Unija uždirbo 971 tūkst. EUR neaudituoto pelno, t.y. 46 proc. daugiau nei prieš metus. Veiklos riziką ribojantys normatyvai yra vykdomi su reikšminga atsarga. RATO kredito unija nuo š.m. tapo Jungtinės centrinės kredito unijos „Kreda“ nare, per artimiausius du metus sieks specializuoto banko licencijos.

„Mūsų klientų verslams ir finansiniams sprendimams 2022 m. poveikį darė karas, padidėjusi infliacija ir nuogąstavimai dėl ateities. Nepaisant to, tvari RATO kredito unijos veikla leido auginti indėlininkų pasitikėjimą ir padidinti naujų paskolų išdavimą,“ – sako Vladislav Jančis, RATO kredito unijos administracijos vadovas. Anot jo, tikimąsi, kad 2023 m. pasikeitusi rinkos konjunktūra ir padidėjusios palūkanų normos neišgąsdins klientų ir leis prisiimti pamatuotą finansinę riziką plečiant verslą arba įsigyjant naujus namus.

Kviečiame plačiau susipažinti su RATO kredito unijos finansinėmis ataskaitomis.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. RATO kredito unija tampa jungtinės centrinės kredito unijų grupės (JCKU) „Kreda“ nare. Be RATO kredito unijos prie JCKU „Kreda“ taip pat prisijungia kredito unija „Saulėgrąža“ ir LTL Kredito unija.

Naujų unijų atėjimą lėmė Lietuvos banko inicijuota kredito unijų sektoriaus reforma, kuriai buvo aktyviai ruošiamai kelerius metus ir kuri turėtų būti užbaigta iki 2022 m. pabaigos.

Pagrindinis ir strateginis RATO kredito unijos tikslas – tapti specializuoti banku nuo 2025 metų sausio 1 d.

„Narystė „Kreda“ grupėje suteiks naudingos sinergijos toliau plečiant veiklos apimtis bei efektyvinant vidaus kontrolės procesus. Sustiprinsime grupę turima verslumo kompetencija, ilgamete profesine patirtimi, pelninga veikla, taip pat sieksime pasisemti gerosios verslo ir rizikos priežiūros praktikos iš kitų grupės narių”, – komentuoja RATO kredito unijos Administracijos vadovas Vladislav Jančis.

RATO kredito unijos klientams jokių atskirų veiksmų imtis nereikia – aktualios paslaugos bus teikiamos įprastai, galios visos sudarytos sutartys. Bendradarbiavimas su „Kreda“ narėmis leis RATO kredito unijos ir kitiems grupėms narių klientams patenkinti savo finansinius poreikius visuose Lietuvos regionuose.